Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rasa Juknevičienė: „Kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai – tarsi Kovo 11-osios tęsinys“

lietuvio rezistento Jono Pajaujo sodybojeGotlande (Švedijoje) atidengta atminimo lenta Lietuvos ir Švedijos rezistenciniams ryšiams atminti
lietuvio rezistento Jono Pajaujo sodybojeGotlande (Švedijoje) atidengta atminimo lenta Lietuvos ir Švedijos rezistenciniams ryšiams atminti
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rugpjūčio 26 d. krašto apsaugos sistemos vadovybė, Seimo, Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Šaulių sąjungos atstovai bei Švedijos gynybos ministerijos ir kariuomenės atstovai lietuvio rezistento Jono Pajaujo sodyboje Gotlande (Švedijoje) atidengė atminimo lentą Lietuvos ir Švedijos rezistenciniams ryšiams atminti.

„Ši diena – lyg Kovo 11-osios tęsinys. Pusė gyvenimo praėjo suvokiant, kad pasaulis baigiasi su saulėlydžiu Baltijos jūroje. Geležinė uždanga, ir atrodė – jokios vilties. Bet stovim čia, su Lietuvos kariais, ir pagerbiam tuos, kurie yra šalia. Kai mes lydėjom saulę Palangoje, iš čia žiūrėjo Jonas Pajaujis. Jį dar dešimt šios nepriklausomybės metų matėme kartu, lyg simbolinį tiltą, sujungusį dvi perskirtas Lietuvos dalis“, – ceremonijos metu susirinkusiesiems kalbėjo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

lietuvio rezistento Jono Pajaujo sodybojeGotlande (`vedijoje) atidengta atminimo lenta Lietuvos ir `vedijos rezistenciniams ryaiams atminti
Lietuvio rezistento Jono Pajaujo sodyboje Gotlande (Švedijoje) atidengta atminimo lenta Lietuvos ir Švedijos rezistenciniams ryšiams atminti

„Žiūrim į du atminimo lentą juosiančius kaspinus, surištus į mazgą. Tai Lietuvos ir Švedijos draugystės simbolis“, – pažymėjo kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, pabrėždamas, kad Baltijos jūra skiria Lietuvą nuo Švedijos, bet tuo pačiu ir jungia, skalaudama šių šalių krantus. „Šių tautų draugystę simbolizuoja ir kiti dalykai – Jono Pajaujo ir kitų rezistentų kova prieš sovietus, partizano Juozo Lukšos drąsa“, – sakė kariuomenės vadas.

Susirinkusiuosius taip pat pasveikino Švedijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Hakanas Jevrellas, Švedijos gynybos pajėgų direktorius operacijoms gen. ltn. Andersas Lindstomas, J. Pajaujo sūnus Kajus.

Vėliau tą pačią dieną kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai per Baltijos jūrą buvo prisiminti ir įamžinti Lietuvoje, Šventojoje. Čia Lietuvos kariai surengė parodomąją programą, per kurią simboliškai pakartojo Lietuvos partizanų kelią per Baltijos jūrą. Taip pat Šventojoje atidengtas šiems žygiams paminėti skirtas paminklas.

„Šis paminklas, kaip ir šiandien Švedijos Gotlando saloje atidengta memorialinė lenta prie rezistento J. Pajaujo sodybos, įprasmins ne tik partizanų kartu su pasipriešinimą rėmusiomis valstybėmis slaptas operacijas ir žygius, bet ir saugos dėl kilniausio tikslo savo gyvybes paaukojusių Lietuvos karių atminimą, okupuotos, bet nenugalėtos tautos siekius, perduoti žinią apie sudėtingo ir kruvino, didelei pasaulio daliai nematomo, karo aplinkybes. Ir tai, kad šiandien esame laisvi," – per paminklinio akmens resistencinės kovos dalyviams ceremoniją Šventojoje sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen.ltn. A. Pocius.

Giedrės Maksimovicz nuotr./Renginio akimirka
Giedrės Maksimovicz nuotr./Renginio akimirka

Renginiais Šventojoje ir Gotlande taip pat paminėtos Juozo Lukšos – Daumanto, partizano, kovotojo už Lietuvos laisvę žūties 60-osios metinės.

Lietuvos kariuomenės Švedijoje ir Lietuvoje organizuoti renginiai buvo skirti prisiminti istorinius kovotojų už Lietuvos laisvę žygius per Baltijos jūrą 1944–1953 m. ir įamžinti Lietuvos pasipriešinimo okupacijai dalyvių ryšius su šį pasipriešinimą rėmusiomis Vakarų valstybėmis.

Vokiečių ir sovietų okupacijų metais Lietuvos pasipriešinimo dalyviai, siekdami užmegzti ir palaikyti ryšius su Vakaruose veikusių lietuvių išeivijos organizacijų atstovais, naudojosi vandens keliu per Baltijos jūrą. Žinoma, kad pirmoji tokia kelionė įvyko 1943 metais, kai Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) ir Vyriausiojo lietuvių komiteto (VLK) atstovas dr. Algirdas Vokietaitis iš Latvijos žvejų Nidos kaimelio į Švedijos Gotlando salą nuvyko su žvejybiniu kateriu.

Giedrės Maksimovicz nuotr./Kateris jūroje
Giedrės Maksimovicz nuotr./Kateris jūroje

1943–1944 m. A. Vokietaitis dar kelis kartus keliavo iš Lietuvos į Švediją ir atgal. 1944 m. rugpjūčio mėn. 7 d. vykstant į Švediją A. Vokietaičio katerį sulaikė vokiečiai. Jis buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje ir į laisvę pateko tik žlugus nacių Vokietijai. A. Vokietaitis Švediją vėl pasiekė tik 1946 m. vasario 22 d. Kaip ir pati pirmoji kelionė abi kitos A. Vokietaičio kelionės į Lietuvą iš Gotlando salos buvo organizuotos į tą pačią vietą – Latvijos žvejų kaimelį Nida.

Išeivijoje gyvenusiems lietuviams, latviams ir estams parengus Baltijos šalių gyventojų evakuacijos planus, iš JAV gavus finansinę paramą ir įsigijus katerius, 1944 m. iš Lietuvos pajūrio tarp Šventosios ir Palangos į Švediją buvo tikimasi perkelti daugiau besitraukiančių lietuvių. Tokių kelionių metu (jų galėjo būti apie kelias dešimtis) į Švediją galėjo būti perkelta apie 100 Lietuvos gyventojų. Šios kelionės nutrūko vokiečiams katerius su įguloms paėmus į nelaisvę.

1947 m. pabaigoje Švedijoje apsistoję Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasipriešinimo sovietams nariai pradėjo bendradarbiavimą su švedų žvalgyba dėl grupės žvalgų, sudarytos iš visų trijų tautų atstovų, perkėlimo per Baltijos jūrą. Buvo atrinkti žmonės žvalgybiniam apmokymui, o persikelti nuspręsta 1948 m. rudenį. Kelionei į Lietuvą parinkti lietuviai Juozas Lukša (slapyvardis Daumantas) ir Kazys Pyplys (slap. Mažylis) bei Lietuvos latvis Valdemaras Briedis (slap. Uosis). Tačiau dėl to, kad J. Lukša pakeitė savo planus ir nusprendė į Lietuvą patekti oro desanto keliu su prancūzų pagalba, numatyta kelionė neįvyko. Vėliau vietoj J. Lukšos rengėsi plaukti Jonas Deksnys. Po pasirengimo žvalgų grupę per jūrą turėjo būti perkelta 1949 m. pavasarį.

Pirmasis mėginimas persikelti įvyko 1949 m. balandžio pradžioje į pasirinktą vietą Lietuvos pajūryje. Buvo plaukiama švedų paruoštu laivu su dviem dyzeliniais motorais. Tačiau, likus 50-iai jūrmylių iki Lietuvos kranto, sugedo vienas iš motorų ir laivo kapitonas, atsisakęs vykdyti užduoti iki galo, grįžo atgal į Stokholmą.

 

Giedrės Maksimovicz nuotr./Kateris jūroje
Giedrės Maksimovicz nuotr./Kateris jūroje

Antrą kartą išplaukta 1949 m. balandžio 31 d. galingesniu anglų kateriu (vokišku torpediniu „E“ tipo, varomu trimis dyzeliniais motorais), kuriam vadovavo kapitonas H. H. Klose. Žvalgų grupės nariai buvo ginkluoti, turėjo po vieną JAV gamybos trumpų bangų priėmimo-siuntimo radijo stotį, atskirus šifrus bei kodus, kt.

1949 m. gegužės mėn. 1 d., apie 02 val. 30 min. žvalgų grupė iš katerio nuleistomis dvejomis guminėmis valtimis pasiekė krantą. Desantinę grupę sudarė trys lietuviai – J. Deksnys (žvalgų grupės vadovas), K. Pyplys, V. Briedis, latvis Vidvudas Šveicas (slap. Jansons) bei du estai – Maksas (slap.) ir Niksis (slap.).

Po šios kelionės, JAV, Didžiosios Britanijos ir Švedijos karinės žvalgybos į Baltijos valstybes organizavo dar bent 11 žvalgų grupių perkėlimus per Baltijos jūrą.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min