Premjeras Andrius Kubilius sako, kad finansavimo trūksta visoms sritims, nors krašto apsaugą ir mini kaip vieną iš prioritetų.
Spaudos konferencijoje ji sakė, kad valstybė mažiau viešųjų lėšų nei gynybai skiria tik kultūros sferai.
„Šita spaudos konferencija skirta visuomenei, žmonėms paaiškinti, kad toliau skiriant tokį finansavimą Lietuva bus labai silpna grandis NATO struktūroje. Ir ta silpna grandis tikrai neturės didelės moralinės teisės reikalauti stiprių pažadų ginti mūsų kraštą pačiame NATO, jei pati neįdės bent minimalaus indėlio“, – žurnalistams sakė valdančiųjų konservatorių atstovė R.Juknevičienė.
Ministrės nuomone, Lietuvos gyventojai yra klaidingai įsitikinę, kad šalies kariuomenė yra itin gerai finansuojama.
Ministrė pateikė duomenis, kad gynybai tenka 2,9 proc. viešųjų – nacionalinio biudžeto ir „Sodros“ – lėšų. Mažiau, anot jos, buvo skiriama tik poilsiui, kultūrai ir religijai – 2,6 proc., bei būstui ir komunaliniam ūkiui.
„Krizė išryškino nelengvą padėtį. Kadangi mažinimai buvo visiems, krašto apsauga buvo solidari. Deja, mes nukritome iki 2004 metų lygio, lyginant su kitomis sritimis, ir todėl mūsų kitų metų prašymai naujiems asignavimams yra bent jau sugrįžti į tą lygį, kuris yra kitose srityse, į 2006 metų finansavimo lygį“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Ji pažymėjo, kad daugelis sričių, pavyzdžiui susisiekimo infrastruktūra ar švietimas, gauna ir Europos Sąjungos paramą, tačiau krašto apsauga ja pasinaudoti negali.
Ministrė priminė, kad dalyvavimas NATO operacijoje Afganistane yra glaudžiai susijęs su nuolatiniu Aljanso šalių naikintuvų buvimu Baltijos šalių oro erdvėje, kainuojančiu gerokai brangiau nei Lietuvos karių išlaikymas Afganistane.
„Aš nežinau, ką reikštų tokiai mažai NATO narei kaip Lietuva, kur Aljansas yra įsteigęs oro policijos misiją ir saugo mūsų oro erdvę leisdamas nemažus pinigus, kad išlaikytų tuos naikintuvus, atsisakymas dalyvauti Afganistane. Aš manau, kad tai būtų tam tikra politinė katastrofa, nes tuo atveju būtų peržiūrėti ir NATO įsipareigojimai mums“, – teigė R.Juknevičienė.
Ministrės teigimu, Lietuvos kariuomenė yra viena mažiausių tarp visų regione esančių šalių, o geopolitinė padėtis – ne pati geriausia.
„Šiais metai diskutuojant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo labai daug priekaištų, kad mes kariuomenės nedidiname, kad ji yra per maža. Jei bus per mažai lėšų, vadinasi, lėšos nebus skiriamos degalams, šoviniams, kasdieniam kario darbui. Koks yra kario darbas – būti pasirengus ginti kraštą“, – sakė ji.
„(Sausumos pajėgų – BNS) turime vieną brigadą su keturiais batalionais. Batalionas – iki 600 žmonių maždaug. (...) Mes turime jų nepakankamai net ir taikos sąlygomis“, – pridūrė ministrė.
Kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius pažymėjo, kad nė viena valstybė taikos metu nelaiko iki galo sukomplektuotos kariuomenės, o kariuomenės dydis yra skaičiuojamas su mobilizaciniu rezervu. Jo teigimu, reguliariojoje kariuomenėje kartu su savanoriais yra apie 15 tūkst karių.
„Aš skaičiuoju taip – turim 15 tūkst. plius 70 tūkst. rezervo karių, kurie tarnavo Lietuvos kariuomenėje“, – aiškino A.Pocius.
NATO valstybės narės yra įsipareigojusios siekti, kad išlaidos gynybai sudarytų 2 proc. nuo BVP. 2010-aisiais Lietuvoje šis rodiklis buvo tik 0,9 proc.
Ministras pirmininkas A.Kubilius antradienį žurnalistams sakė, kad lėšų trūksta visoms sritims, tačiau konkrečiai dėl Krašto apsaugos ministerijos prašymų nepasisakė.
„Jūs man pasakykite, kuriai sričiai netrūksta pinigų – aš būsiu labai nustebęs. Visoms sritims trūksta. Vyriausybė svarstys racionaliai. Mes žinome ir savo prioritetus, ir regioninius, ir europinius prioritetus. Krašto apsauga yra viena iš sričių, kurią pavadinčiau svarbia ir prioritetine“, – sakė Vyriausybės vadovas.
