Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

R.Šalaševičiūtė ataskaitoje Seimui ginasi dėl jai mestų kaltinimų pedofilijos byloje ir pirštu rodo į kolegas iš Kauno rajono

Rimantė Šalaševičiūtė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Rimantė Šalaševičiūtė
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kadenciją baigusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė Seimui pateiktoje ataskaitoje už 2009 metus stengėsi paneigti anksčiau jai politikų mestus kaltinimus dėl netinkamo darbo tiriant Kauno pedofilijos bylą.

R.Šalaševičiūtė atkreipia dėmesį, kad ginti galimai tvirkintos mažametės mergaitės interesus privalėjo Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
 
Neseniai iš pareigų atleista vaiko teisių apsaugos kontrolierė ataskaitoje tvirtina, kad apie jos gautą skundą dėl galimo mergaitės tvirkinimo ji nedelsdama informavo generalinį prokurorą, kreipėsi į prokuratūrą, atliekančią ikiteisminį tyrimą, ir Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrius, kurie privalo užtikrinti jų teritorijoje gyvenančių vaikų teisių apsaugą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė teigia prašiusi institucijas „nedelsiant įvertinti mergaitės padėtį, išsiaiškinti, ar tinkamai užtikrinama mažametei saugi aplinka, ir priimti sprendimą, geriausiai atitinkantį vaiko interesus“.

Neigia kaltinimus ir išvadas

„Išvada, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė, gautus mergaitės tėvo skundus dėl prokurorų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo persiųsdama nagrinėti aukštesniajam prokurorui, apsiribojo tik formaliu susirašinėjimu, neatitinka teisės aktų ir teismų praktikos aiškiai suformuotos taisyklės dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir prokurorų įgaliojimų ir tarpusavio santykio“, – ataskaitoje rašo R.Šalaševičiūtė.Išvada, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė (...) apsiribojo tik formaliu susirašinėjimu, neatitinka (...) suformuotos taisyklės.

Ji detaliai išdėstė, kokių veiksmų ėmėsi jos vadovaujama institucija, rūpindamasi mažametės interesais.

Dėl galimo dukters tvirkinimo į įvairias institucijas kaunietis Drąsius Kedys kreipėsi 2008 metų pabaigoje.

Anot R.Šalaševičiūtės, nagrinėjamu laikotarpiu mergaitė gyveno su tėvu. Motinos atžvilgiu Kauno miesto apylinkės teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – draudimą matytis su dukra.

Peradresuoja Kauno miestui

„Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAS) dalyvavo mažametės apklausose, siūlė jos įstatyminiam atstovui kreiptis dėl psichologinės pagalbos mergaitei teikimo. Šie duomenys patvirtina, kad Kauno miesto VTAS žinojo apie situaciją šeimoje bei pradėtą ikiteisminį tyrimą, įtarimus dėl mergaitės tvirkinimo“, – rašo buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

D.Kedžiui viešai išplatinus vaizdo medžiagą su dukters pasakojimu apie galimą tvirkinimą, R.Šalaševičiūtė tvirtina koordinavusi Kauno miesto ir Kauno rajono VTAS bei prokuratūros veiksmus, rinko informaciją apie mergaičių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Civilinį kodeksą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo ir saugios aplinkos vaikui užtikrinimo turėjo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir prokuroras.

Tuo metu Socialinė ir apsaugos ministerija, kuri taip pat turi koordinuoti vaiko teisių apsauga užsiimančių institucijų darbą, gavusi tėvo kreipimąsi ir skaitmeninę laikmeną su įrašu persiuntė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai ir Generalinei prokuratūrai.

Siuntinėjimai

„Ministerija nesidomėjo ir nepaprašė grįžtamosios informacijos apie mažametės teisių įgyvendinimą ir tik 2009–10–26 kreipėsi į Kauno miesto ir rajono VTAS dėl informacijos, kokia pagalba organizuojama mergaitėms bei jų šeimoms pateikimo“, – teigia R.Šalaševičiūtė.
Praėjusių metų spalio 5 dieną Kaune nušovus teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę, o D.Kedžiui dingus, anot R.Šalaševičiūtės, be mamos ir tėčio likusių dviejų mažamečių interesų gynimu turėjo rūpintis Kauno rajono ir miesto VTAS.Nebuvo atsižvelgta į Vilniaus apygardos prokuratūros nuomonę, kad šiuo metu nėra tikslinga skirti vaiko globėju asmenį, kuris yra artimas atskirų susijusių asmenų giminaitis.

„Sprendžiant vienos iš mergaičių globėjo skyrimo klausimą, nebuvo atsižvelgta į Vilniaus apygardos prokuratūros nuomonę, kad šiuo metu nėra tikslinga skirti vaiko globėju asmenį, kuris yra artimas atskirų susijusių asmenų giminaitis“, – konstatuoja buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Ataskaitoje ji primena savo pateiktus siūlymus, kaip stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo.

Pateikė pasiūlymų

R.Šalaševičiūtė siūlo didinti amžiaus, nuo kurio vaikas gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, ribą, įtvirtinti darbo, susijusio su vaikais, apribojimus, asmenims, teistiems už atitinkamas nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad yra išnykęs teistumas, pakeisti Civilinį kodeksą, įtvirtinant draudimą būti įvaikintojais ar globėjais teistiems asmenims.
Ji taip pat ragina diskutuoti, ar nevertėtų panaikinti senaties terminą už tam tikras nusikalstamas veikas prieš vaiką pradėti skaičiuoti nuo vaiko pilnametystės.

Kovo 16 dieną parlamentarai Rimantę Šalaševičiūtę atleido iš vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė jos kandidatūros nesiūlanti antrai kadencijai, nes turėta daug priekaištų jos darbui tiriant Kauno pedofilijos istoriją. 
 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min