Pagrindinėms ekonominės krizės pranašės yra žaliavų kainos pasaulinėse rinkose, o jos šiuo metu vėl kyla, perspėja LLRI prezidentė Rūta Vainienė.
Jos prognozėmis, šiemet Lietuva neįvykdys biudžeto plano. Anot jos, po savivaldos rinkimų galime išgirsti kalbų apie mokesčių didinimą. Kita vertus, ekonomistė svarsto, kad dabar aktyviai bus naudojamos ES paramos lėšos, rašo „Verslo žinios“.
Anot jos, įsivedusi eurą Estija turės santykinių pranašumų, nes euro zonoje veikiantys investuotojai iš trijų Baltijos šalių rinksis Estiją vien dėl pažįstamos valiutos ir išnykusios valiutų keitimo rizikos. Kita vertus, virš euro yra susitvenkę daug tamsių debesų dėl valstybių skolų, o vėliau visose valstybėse liepto galą prieis valstybinės socialinio draudimo sistemos.
Pasak R.Vainienės, per ateinančius kelerius metus Estija pritrauks nemažai investicijų, o po to gali būti, kad ji taps pirmąja šalimi, išbandžiusią pasitraukimą iš euro zonos.
R.Vainienės teigimu, kalbant apie ilgalaikę perspektyvą nėra kur skubėti, ypač jei esi „ant saugaus susietos valiutos pasaitėlio“. Vienintelis motyvas, kuris galėtų vilioti į euro zoną Lietuvą, yra vietos politikų pagundos atsieti litą nuo euro.
Anot R.Vainienės, Lietuvoje klostosi paradoksali padėtis – didelis nedarbas ir rimta darbuotojų stoka. Darbuotojas mano, kad jis yra labai geras, ir todėl turi gauti didelį atlygį, savo ruožtu darbdavys reikalauja atitinkamos kvalifikacijos ir tikisi, kad darbuotojas bent uždirbs sau algą. Tačiau įmonės neranda kvalifikuotų darbuotojų.
Kita vertus, žmonėms patraukliai atrodo nelegali darbo rinka, kai nemokant mokesčių daugiau pajamų gaunama tiesiai į kišenę. 34 proc. siekiantys „Sodros“ mokesčiai yra pagrindinė priežastis, verčianti sukti į šešėlį.
Apibendrindama 2009 metus Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė sakė, kad jie „įeis į istoriją kaip didžiausių mokesčių nesąmonių, suklaidintų mokesčių mokėtojų ir pasiklydusių mokesčių inspektorių metai“, o 2010 metams ji suteikė „didžiausio nenuoseklumo“ vardą.
„Tikėjomės ryžtingų ir kryptingų reformų, tačiau jų nebuvo. Valdžios žodžiai neatitiko darbų. Kita vertus, kitaip nei 2009 metais, mokesčiai iš esmės nebuvo keičiami ir mokesčių mokėtojų padėtis nepablogėjo. Buvo akivaizdžios pastangos taisant padarytas klaidas mokesčių sistemoje. Tačiau kitose valstybės srityje matome painiavą ir mintyse, ir darbuose“, – sakė R.Vainienė.
