R.Šukys: prilyginus originalią pavardžių rašybą valstybinei kalbai, pasuose galės atsirasti ir kiniški įrašai

Seimas į Konstitucinį Teismą kreipėsi prašydamas išaiškinti KT 1999 metais priimtą nutarimą, kuriuo nustatyta, jog asmens dokumentuose pavardė ir vardas turi būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Parlamentarai klausia, ar Konstitucijai neprieštarautų vardo ir pavardės rašymas nelietuviškai rašmenimis ne pagrindiniame paso duomenų lape, o kitame.

Pasak R.Šukio, tai leistų daugeliui asmenų, ypač tautinių mažumų atstovams, turėti asmens dokumentą, kuriame pavardės būtų įrašytos gimtąja kalba. Vis dėlto, Seimo nario nuomone, tai sukeltų daug „organizacinių“ problemų, kurias reikėtų spręsti.

Kita vertus, R.Šukys minėjo, kad viešosios įstaigos galėtų nepaisyti originalios pavardės įrašo, nes jis būtų papildomų paso duomenų lape, o asmens tapatybės kortelėje, kuri taip pat laikoma asmens dokumentu, tokio įrašo išvis nebūtų galima daryti, kad nebūtų pažeistas ankstesnis KT nutarimas.

Toks leidimas, pasak R.Šukio, pasitarnautų tik tautinei savimonei patenkinti.

„Todėl mano pasisakyme buvo kreiptasi į teismą, kad būtinas platesnis išaiškinimas. Paaiškinant, ar galima nepažeidžiant Konstitucijos vardo ir pavardės įrašą nelietuviškais rašmenimis daryti pagrindiniame paso duomenų lape. Tuomet būtų pašalintos visos problemos. Daugelyje ES šalių bent teorinę galimybę įstatymai garantuoja“, – po šio klausimo viešo svarstymo žurnalistams sakė R.Šukys.

Tačiau parlamentaras pripažino, kad tokiu atveju būtų kalbama ne tik apie raides „w“, „x“, „q“, bet ir apie graikiškus, kiniškus, arabiškus rašmenis lietuviškuose pasuose. Nes užtikrinant Konstitucijoje numatytas teises į nediskriminavimą tautiniu ar kalbos pagrindu bet kokios kilmės Lietuvos piliečiai turėtų turėti tokias pat teises ir įstatymais tai turėtų būti nustatyta.

Tam turėtų būti pasirengta ir techniškai, o tai, kai kuriais vertinimais, pasak R.Šukio, galėtų kainuoti 8–10 mln. litų.

„Skaičiavimai buvo daromi, buvo skaičiuojama, per kiek laiko tai būtų galima įgyvendinti, bet prie bendros nuomonės neprieita, nes skirtingų institucijų specialistai skirtingai vertina“, – sakė R.Šukys.

Jis pabrėžė, kad šis klausimas yra ir politinis, nes dažnai ir aštriai iškyla santykiuose su Lenkija. Vis dėlto lenkai, pasak parlamentaro, yra „tik katalizatorius“. Lietuvos padėtis pasaulyje, pasak jo, per pastaruosius 10 metų yra gerokai pasikeitusi ir pavardžių rašybos problema reikalauja naujos konstitucinės doktrinos suformavimo.

„Klausimas, ar neprivalu tą spręsti atsižvelgiant į tai, kad nuo pastarojo KT nutarimo praėjo 10 metų, o nuo Lietuvos įstojimo į ES – taip pat nemažas laikotarpis. Mes matome, kaip keičiasi gyvenimas, globalėja pasaulis, kiek problemų kyla Lietuvos piliečių atžvilgiu, kai sudaromos santuokos su užsieniečiais. Čia norėdami pasikeisti dokumentą, jie gauna įrašą, neatitinkantį sutuoktinio pavardės jo gimtąja kalba“, – aiškino R.Šukys.

Seime svarstomas Vardų ir pavardžių įstatymo projektas numato, kad dokumentas, kuriame įrašytas asmenvardis, turi išsaugoti oficialiai vardu ir pavarde pažymėtą asmens tapatybę, o ne sukurti naują. Įstatymo projektu siekiama nustatyti bendrą taisyklę, kad vardai ir pavardės dokumentuose gali būti rašomi arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, vartojant nelietuviškas raides „q“, „x“ ir „w“.

Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią vasarą per vizitą Lenkijoje sakė tikinti, kad Konstitucinio Teismo sprendimas padės išspręsti problemą dėl lenkiškų pavardžių rašybos.