Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ramybės namuose siekiama per teismą

Šiame prieš ketverius metus pastatytame name butą nusipirkę vilniečiai neapsikentė dėl garsų, sklindančių iš kaimynų butų, ir ėmė bylinėtis su statytojais dėl prastos garso izoliacijos.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Šiame prieš ketverius metus pastatytame name butą nusipirkę vilniečiai neapsikentė dėl garsų, sklindančių iš kaimynų butų, ir ėmė bylinėtis su statytojais dėl prastos garso izoliacijos.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nusipirkę naujos statybos butą prestižine vadinamoje Vilniaus vietoje nebūtinai džiaugsitės savo naujais namais. Vilniečių pora, prieš beveik trejus metus apsigyvenusi bute Bajorų kelyje, netrukus patyrė, kad kuo puikiausiai girdi garsus iš kaimyninių butų – vaiko verksmą, suaugusių žmonių garsią kalbą, net skambantį telefoną. Teisę turėti ramius namus jiems teko ginti teisme.

Nepavykus susitarti su bendrove, pardavusia butą, dėl trūkumų pašalinimo vilniečiai Vladimiras ir Natalija Maklakovai pernai sausį kreipėsi į teismą ir šiemet jau atšventė pirmą pergalę – Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nusprendė buto savininkų ieškinį patenkinti.

„Butą pardavusi bendrovė „Bajorų kalvos“ privalės kompensuoti visas mūsų išlaidas, susijusias su teisininkais, bandymais, ekspertize. Taip pat bendrovė privalės ištaisyti visus statybos trūkumus, dar kartą atlikti bandymus ir pateikti mums, kaip šeimininkams, rezultatus, kurie įrodytų, kad garso izoliacija yra geresnė. Po to bendrovė privalės atlikti visą apdailą“, – teismo sprendimu džiaugėsi buto savininkas V.Maklakovas.

Sprendimą apskundė

Tiesa, teismo procesas dar nesibaigė. Bendrovės „Hanner“, kuriai priklauso „Bajorų kalvos“, atstovė Aušra Kalvaitytė „15min“ raštu paaiškino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra apskųstas, kadangi UAB „Bajorų kalvos“ nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje neištyrė visų esminių aplinkybių.

Bendrovė tvirtina neturėjusi galimybės apžiūrėti buto šeimininkų nurodytų defektų. „UAB „Bajorų kalvos“ kyla klausimas, kodėl bendrovei nebuvo sudarytos galimybės vertinti defektus ir pateikti savo išvadas teismui, taigi kartu kyla ir klausimas, ar teismas tikrai laikėsi proceso šalių lygiateisiškumo principo ir priėmė teisingą sprendimą“, – kodėl buvo apskųstas žemesnės instancijos teismo sprendimas, paaiškino bendrovės atstovai.

Pasirinko kitus ekspertus

Buto savininkai tvirtina ką kita. Anot V.Maklakovo, pareiškę pretenziją dėl girdimų nepageidaujamų garsų, jie sulaukė bendrovės pasiūlymo atlikti ekspertizę. Tačiau ją siūlėsi atlikti „Akustinių tyrimų centras“, kuris bendradarbiauja su bendrove „Hanner“. „Mano pasiūlymas atlikti ekspertizę nepriklausomoje laboratorijoje buvo atmestas, tačiau aš manau, kad ekspertizės negali atlikti ta įmonė, kuri bendradarbiauja su statytojais“, – tvirtino A.Maklakovas.

Tad teismui buvo pateikti duomenys, kuriuos gavo ekspertizę atlikusi buto savininkų pasirinkta VGTU Termoizoliacijos instituto Akustikos laboratorija. Teisme apklaustas kaip liudininkas šios laboratorijos vedėjas Aleksandras Jagniatinskis teigė, kad atlikus bute sklindančio garso izoliavimo rodiklių matavimus, nustatyta, jog garso pralaidumas per sienas neatitinka reikalavimų.

Anot A.Jagniatinskio, susidūrus su panašiais atvejais reikėtų kalbėti ne apie patį triukšmą, o apie apsaugą nuo jo. „Pastato kokybę aprašo Statybos produktų direktyva, kurioje yra 6 esminiai reikalavimai. Vienas iš jų ir vadinamas apsauga nuo triukšmo. Tai yra pastato charakteristika, nurodanti ar pastato sienos, grindys, langai, durys turi pakankamą garso izoliavimo rodiklį“, – teigė A.Jagniatinskis.

Šitie reikalavimai, anot Termoizoliacijos instituto akustikos laboratorijos vedėjo, Lietuvoje yra privalomi, tačiau jų nesilaikoma.

O kaltė dėl palikto broko tenka ne tik statybininkams, bet ir projektuotojams, investuotojams. „Investuotojai privalo rūpintis, kad šie reikalavimai būtų vykdomi, griežčiau kontroliuoti statybos procesą, juk mechanizmų, kaip tai daryti, yra, – sakė A.Jagniatinskis. – Kalbant apie butą Bajorų kelyje, pastato atitvarinės konstrukcijos neatitinka reikalavimų. Ir tokių atvejų yra daug.“

Kitų šalių patirtis – kitokia

A.Jagniatinskio teigimu, tarkim, Vokietijos statybininkai neišdrįstų pažeisti garso izoliacijos reikalavimų, nes nustačius pažeidimus, gyventojai tokius butus gautų nemokamai. „Teismai remiasi standartu, kuris Vokietijoje net nėra privalomas. O Lietuvoje kol kas turime bene unikalų atvejį, kai teismas pagaliau priėmė sprendimą, jog sienų garso izoliavimo rodikliai neatitinka galiojančių reikalavimų ir reikia juos taisyti“, – sakė specialistas.

Pasak A.Jagniatinskio, Lietuvoje neapsikentę triukšmaujančių ar tiesiog per garsiai televizorių žiūrinčių kaimynų, žmonės pagalbos kreipiasi į policiją, o Vokietijoje pirmiausia patikrintų, ar gerai įrengta pastato garso izoliacija.

A.Jagniatinskis pripažino, kad lietuviams trūksta informacijos apie tai, kokių duomenų pirkdami būstą jie gali reikalauti. „Nenorėčiau idealizuoti Vakarų, bet ten puikiai suvokiama, kas yra kokybės ir kainos santykis. Žmogus, kuris nori pirkti pigų butą, ateis ir pasakys, kad jam nereikia garso izoliacijos. Bet kai sumokama brangiai, tai žmogus nori turėti kokybę, kuri atitinka kainą“, – teigė A.Jagniatinskis ir patarė dar prieš perkant butą reikalauti garso izoliavimo rodiklių.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min