„Informacinės, kibernetinės atakos yra nauji dalykai, kurių nebuvo dabar galiojančioje strategijoje“, – Lietuvos radijui pirmadienio vakarą sakė R.Juknevičienė.
„Tai, kuo džiaugiamės, turėdami internetą ir visiškai kitaip dirbdami, susiduriame ir su didžiuliais iššūkiais, susijusiais su kibernetiniu saugumu“, – kalbėjo ministrė.
Ji komentavo Vyriausybės pirmadienį apsvarstytą naująją Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje teigiama, kad Lietuvai didžiausią išorės grėsmę kelia ekonominė ir energetinė priklausomybė, o vidaus – netolygi socialinė ir ekonominė raida.
Dokumento projekte pabrėžiama, kad kitų valstybių ūkio subjektų dominavimas nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose energetikos, transporto, finansų ir kredito sektoriuose „didina šių sektorių atvirumą neigiamai išorės įtakai“.
Anot strategijos projekto autorių, Lietuvai taip pat kelia didelį pavojų priklausomybė energetikos srityje: „Energetikos sektoriaus izoliacija nuo ES energetinių tinklų ir sistemų, kartu visiškai priklausant nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo, kelia grėsmę patikimam ir saugiam energijos išteklių ir energijos tiekimui“. Turėdami internetą ir visiškai kitaip dirbdami, susiduriame ir su didžiuliais iššūkiais, susijusiais su kibernetiniu saugumu.
Ekonominė ir energetinė priklausomybė išskirta pirmuoju punktu, apibrėžiant „stiprėjančius išorinės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį“.
Antruoju punktu nurodoma kitų valstybių veikla prieš Lietuvos Respubliką. Anot strategijos projekto, šalies suverenitetui ir nacionaliniams interesams didelę grėsmę gali kelti kitų šalių pastangos daryti įtaką politinei sistemai, kariniams pajėgumams, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, kultūriniam tapatumui, taip pat kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmai.
Trečiu ir ketvirtu punktu išskiriamos informacinės ir kibernetinės atakos: „Valstybės, nusikalstamos grupuotės, politinės jėgos, atskiri asmenys ir kiti veikėjai vis plačiau naudojasi tarptautine ir nacionaline informacine erdve neobjektyviai ir klaidinančiai informacijai skleisti, viešajai nuomonei formuoti“.
Tarp stiprėjančių vidaus rizikos veiksnių pirmuoju numeriu išskiriama „netolygi socialinė ir ekonominė raida“. Strategijos rengėjai pabrėžia, kad išliekantys ar didėjantys gyvenimo lygio tarp įvairių visuomenės grupių skirtumai gali skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir demokratine politine sistema, politinį ekstremizmą, nusikalstamumą, socialinius neramumus.
Antruoju punktu tarp didžiausių rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių išskiriama korupcija, trečiuoju – didelė gyventojų emigracija.
Strategijos projektas pirmadienį aptartas Vyriausybės pasitarime. Jį dar turėtų svarstyti Valstybės gynimo taryba, o galiausiai tvirtins Seimas.
