Neformaliame NATO gynybos ministrų susitikime Taline dalyvaujantis A.F.Rasmussenas atmetė galimybę, kad Lietuva dėl nepakankamo gynybos finansavimo gali būti pašalinta iš NATO.
„Sutartyje dėl NATO nėra straipsnio, leidžiančio pašalinti iš Aljanso už pareigų nevykdymą. Todėl juridiniu požiūriu tai neįmanoma“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė A.F.Rasmussenas, kurį cituoja „Interfax“ naujienų agentūra.
Pasak agentūros, jis pabrėžė, kad „NATO suinteresuota Lietuvos veikla Aljanse“.
Savaitės pradžioje Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, jog su dabartiniu gynybos finansavimu šalis gali būti nebepajėgi būti NATO nare ir atlikti savo funkcijas.
Krašto apsaugos ministerijai skirti asignavimai iš valstybės biudžeto siekia 850 mln. litų, tai sudaro 0,9 proc. nuo BVP. Lietuva, kaip ir kitos NATO narės, yra įsipareigojusios gynybai siekti skirti 2 proc. nuo BVP.
Gynybai skiriamo BVP dalis šiek tiek geriau atrodė praėjusių metų pabaigoje ir siekė truputį daugiau nei 1 proc., tačiau pasikeitus BVP prognozėms šis santykis pablogėjo, nors asignavimų suma liko tokia pati.
Energetinio saugumo centras Lietuvoje taps NATO centru?
Lietuvoje ketinama įsteigti energetinio saugumo centrą, tikintis, kad ateityje jis taptų NATO kompetencijos centru.
Sprendimą dėl tokio centro steigimo Vilniuje Karo akademijos patalpose Vyriausybė gali priimti jau kitą savaitę, BNS sakė ministro pirmininko kancleris. Pareigūnai tikisi, kad ilgainiui įstaiga galėtų tapti viso Aljanso centru – analogija Estijoje veikiančiam kibernetinio saugumo centrui.
