Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva Conchitai Wurst skyrė 10 balų, bet tolerancijos translyčiams tai neatspindi

Conchita Wurst
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Conchita Wurst
Šaltinis: manoteises.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Eurovizijos“ dainų konkurse Austrijos atlikėjai Conchitai Wurst Lietuva skyrė dešimt balų. Nors balas aukštas, tačiau manoteises.lt kalbinti translyčiai sako, kad tolerancijos lygio Lietuvoje jis neatspindi – esą jau skiriant balus LRT laidų vedėjas Ignas Krupavičius tyčiojosi iš C. Wurst, siūlydamas jai nusiskusti barzdą. Ekspertai prideda, kad tiek atlikėjų Vilijos Matačiūnaitės ir Egidijaus Dragūno pareiškimai apie baimę dėl Lietuvos vaikų ir žeminančių žodžių vartojimas apibūdinant C. Wurst, tiek socialiniuose tinkluose liejama neapykanta – lietuviškos tikrovės simptomai.

C. Wurst pasirodymas – saviraiškos laisvė praktikoje

Lietuvos gėjų lygos valdybos narys, translytis Ing Stankė, sakė, kad C.Wurst pasirodymas puikiai atspindi, kaip gali atrodyti socialinės lyties įvairovė ir saviraiškos laisvė praktikoje. Anot I. Stankės, nors muzikaliai atlikimas nebuvo ypač išsiskiriantis, tačiau politine prasme pasirodymas buvo ypač stiprus ir simbolizavo išraiškos laisvę, įvairovę, normų laužymą bei drąsą, o Lietuvos pramogų verslo atstovus, žeminusius C.Wurst, esą sunku gerbti.

„Žmonės, kurie įvykių Ukrainoje kontekste švaistosi proputiniškomis vertybėmis, yra mažų mažiausiai negerbtini. Tiek atlikėjai E.Dragūnas bei V.Matačiūnaitė, tiek prodiuseris M.Tyla – puikus tokių nesusipratėlių pavyzdys“, – teigia I. Stankė.

Tiek atlikėjai E.Dragūnas bei V.Matačiūnaitė, tiek prodiuseris M.Tyla – puikus tokių nesusipratėlių pavyzdys, – teigia I. Stankė.

Aštuoniolikmetis transseksualas Martynas sako vengęs skaityti socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje pasirodžiusius lietuvių komentarus apie Austrijos atstovę ir nervintis dėl to, kas nesikeičia ar keičiasi labai lėtai. Anot jo, Igno Krupavičiaus išsitrauktas skutimosi peiliukas ir Lietuvos atstovės „Eurovizijoje“ V.Matačiūnaitės komentarai apie tai, kad ji bijojusi dėl Lietuvos vaikų – įprasti bandymai priversti pasaulį būti tokiu, koks jiems patinka, ir nepagarba tiems, kurie nori būti savimi.

Dvidešimt tūkstančių dėkojo, kad negros C.Wurst dainos

Dalies pramogų verslo atstovų tonas atsispindėjo ir socialiniame tinkle „Facebook“. Radijo stoties ZIP FM paskelbta  žinutė „Sveikiname Europą išrinkus „Eurovizijos“ dainą – pažadame jos NEGROTI ZIP FM eteryje“ susilaukė per 20 tūkstančių gerbėjų simpatijų. Komentaruose klausytojai dėkojo „už principingą poziciją“, siuntė gėles, skutimosi peiliukus, Petro Gražulio nuotraukas.

ZIP FM atstovė Lina Vaičiūnė sako, kad radijo stotis C.Wurst dainos negrojanti, nes ji esą neatitinkanti šios stoties formato, o komentarų gausa nustebinusi ZIP FM darbuotojus.

„Negrojome nei pradėjusių metų nugalėtojų kūrinio, nei ankstesnių tik dėl to, kad jos nugalėjo „Eurovizijos“ konkurse, ir mūsų klausytojai tai žino. Save laikome viena laisviausių ir tolerantiškiausių stočių Lietuvoje, palaikome daugybę tolerantiškumą skatinančių projektų. Eteryje turime ir spalvingų svečių – šiais metais buvome pasikvietę ir Raulį Mammadlį“, – sakė ZIP FM atstovė.

Reaguodama į gerbėjų padėkas, radijo stotis pakomentavo savo paskelbtą žinutę, primindama, kad daina negrojama dėl muzikinių priežasčių, tačiau 800 komentarų sraute tokio paaiškinimo dauguma „Facebook“ vartotojų nematė ir toliau siuntė padėkas. ZIP FM naujos, nesusipratimą paaiškinančios žinutės ant savo sienos socialiniame tinkle neskelbė.

A. Tereškinas: lietuvių reakcija nuspėjamai „gražuliška“

Vertindamas besipiktinančiųjų C.Wurst pergale komentarus, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Artūras Tereškinas sakė, kad lietuvių reakcija tiek į Conchitos Wurst pasirodymą „Eurovizijoje“ nuspėjamai „gražuliška“ – esą klykiama, kad nebeaišku, kas yra moteris ir vyras, kad tai homoseksualumo propaganda ir kad tai neva žeidžia vaikus.

Anot profesoriaus, juokinga, kad vaikų interesais teisinama ir neapykanta, ir diskriminacija, ir net cenzūra.

„Tokie komentarai – lietuviškos tikrovės simptomas. Kiekvienas, kuris savo išvaizda ar elgesiu bent kiek išsiskiria iš kitų, privalo „nusiskusti“ ir prisitaikyti prie krupavičių ir gražulių. Kaip toje sporto varžybų metu populiarioje skanduotėje. „Kas nešokinės, tas p....s”. Todėl dauguma ir šokinėja, ir skutasi iš anksto bijodami panašių juokelių“, – tvirtino A. Tereškinas.

Kiekvienas, kuris savo išvaizda ar elgesiu bent kiek išsiskiria iš kitų, privalo „nusiskusti“ ir prisitaikyti prie krupavičių ir gražulių, – sako A. Tereškinas.

VDU profesoriaus teigimu, tiek C.Wurst sceninis įvaizdis, tiek pati daina pasirinkta siekiant pabrėžti nuolatinę asmens kaitą, neapibrėžtumą, keistumą. Tokį asmenį sunku įsprausti į kokius nors socialinius rėmus, jis provokuoja savo buvimu ir kelia daug klausimų.

Mokyklos bijo švietimo

Visuomenės reakcija nesistebi ir Eglė Tamulionytė, Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA), ginančios ir LGBT teises, Veiklų koordinatorė. Pasak jos, LGBT švietimas, kuris galėtų sumažinti visuomenės neapykantą šios grupės nariams, Lietuvoje ne tik nevyksta, bet jį galima apibūdinti kaip „minusinį“.

Anot E.Tamulionytės, užtenka tik užsiminti apie pagarbą žmogui, tarpkurltūrinį ugdymą ar žmogaus teises, ir iš karto paniškai bijoma LGBT temos. „Neseniai organizavome seminarą mokytojams apie patyčias. Nors norinčių patekti į seminarą buvo minios, tačiau dalis mokytojų atvirai pasakė, kad mokyklų vadovai neleidžia jiems dalyvauti būtent dėl to, kad jį organizuoja TJA, nes „neaišku, ko ten mokys“ tie, kurie „iškrypėlius gina“, – pasakojo E. Tamulionytė.

TJA atstovė teigė, kad į tuos mokytojus, kurie išdrįsta kelti įvairovės klausimus, net ir visiškai nesusijusius su LGBT temomis, žiūrima nepatikliai, jie susilaukia neigiamo kolegų vertinimo ir patyčių. Anot pašnekovės pasitaikė ir toks atvejis, kai vienos kaimiškos mokyklos mokytojai su TJA vykdant projektą, skirtą tarpkultūrinių gėbėjimų plėtrai, mokykla buvo užversta skundais ir paklausimais iš konservatyvių organizacijų, joje lankėsi vietinių laikraščių ir televizijos žurnalistai.

„Visa tai tęsėsi ilgiau negu truko pats projektas. Galiausiai mokytojai iš pilno buvo palikta tik pusė etato, jai leista suprasti, kad toks nepageidaujamas dėmesys mokyklai yra mokytojos kaltė“, – pasakojo E. Tamulionyė.

Tyrimas: dauguma LGBT slapstosi

Neseniai paskelbti Europos sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimo duomenys rodo, 81 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių mokyklose slepia savo tavo seksualinę tapatybę nuo aplinkinių – tai aukščiausias rodiklis ES. Sąjungos vidurkis – keturiolika punktų mažesnis (67 proc).

Tyrimas taip pat parodė, kad su V.Matačiūnaitės viename interviu išsakyta nuomone, kad susikabinę už rankų „einam visi“ (tiek tos pačios, tiek priešingos lyties poros – aut. past.) nesutinka dauguma heteroseksualiais savęs nelaikančių lietuvių. Į klausimą, ar laikytis susikabinus už rankų su tos pačios lyties partneriu yra įprasta Lietuvoje, teigiamai atsakė vienas procentas. Daugiau nei pusė apklaustųjų – 69 proc. – manė, kad susikibti už rankų hetereseksulioms poroms šalyje yra įprasta.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min