Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Reformos kritikai – už ministerijos durų

„Nuo įstatymo patvirtinimo iš esmės nė karto nebuvome įkėlę kojos į ministeriją“, – teigė LSAS prezidentas A.Mark.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / „Nuo įstatymo patvirtinimo iš esmės nė karto nebuvome įkėlę kojos į ministeriją“, – teigė LSAS prezidentas A.Markas.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Aukštojo mokslo reformą kritikavusios organizacijos teigia, jog po pertvarkos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jas pradėjo ignoruoti.

Dar pernai ruošiant aukštojo mokslo reformą įtvirtinusį Mokslo ir studijų įstatymą, vieni dažniausių ŠMM svečių buvo studentų sąjungų, aukštųjų mokyklų atstovai, kiti akademinio sluoksnio nariai.

Pernai balandį Seimui įstatymą priėmus, skeptiškai į reformą žiūrėjusių vadinamųjų socialinių partnerių „draugystė“ su ministerija ėmė slopti.

„Bendradarbiavimas baigėsi patvirtinus įstatymą, todėl dalis poįstatyminių teisės aktų (valstybės remiamų paskolų, stipendijų fondų sudarymo tvarkos aprašai ir pan.), nebuvo derinami su sąjunga, neatsižvelgta į pasiūlymus“, – teigė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Mark. Jis pridūrė, jog reformai pajudėjus ŠMM nustojo siųsti aktualią informaciją, nepraneša apie vykstančius konkursus, nebekviečia į pasitarimus.

Kada vyko paskutinis susitikimas su ŠMM atstovais, neprisiminė ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė doc. Asta Lapinskienė. „Vyksta viskas pažadų lygmenyje. Taip, kaip ir su pensininkais, su sveikatos draudimu. Čia yra šios Vyriausybės darbo metodai“, – kalbėjo A.Lapinskienė.

Tačiau švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė atkirto: „Informacija nepasiekia tų žmonių, kurie mažai domisi ar visai nesidomi vykstančiais procesais.“

Jautė spaudimą

Komercinių bankų įtraukimui į sistemą, vadinamiesiems „studentų krepšeliams“, nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimui, naujai aukštųjų mokyklų tarybų sudarymo tvarkai besipriešinusi LSAS teigia, jog buvo atsižvelgta vos į kelias iš maždaug 40-ies jų siūlytų pataisų. Tačiau esminiai siūlymai taip ir liko neišgirsti. Šiuos klausimus jis vadino politizuotais, todėl, jo nuomone, nebuvo atsižvelgta net į konstruktyvią kritiką ir konkrečius siūlymus.

„Praėjus beveik metams po Mokslo ir studijų įstatymo patvirtinimo, galime teigti, jog mūsų prognozės pasitvirtino – vis labiau auga nepasitenkinimas mūsų aukštuoju mokslu, vis mažiau sąlygų nemokamai studijuoti turi gabūs, tačiau socialiai pažeidžiami, stojantieji, o esama paskolų sistema yra žymiai prastesnė nei buvo anksčiau“, – sakė LSAS prezidentas A.Markas.

Jo teigimu, „prastūmus“ reformą sąjunga iš socialinės partnerės virto negirdima našlaite.

„Tikriausiai, už gausią kritiką susilaukėme pasekmių – nustojome gauti pranešimus apie skelbiamus konkursus projektams rengti, kai kurių studentų atstovybių nariai minėjo patiriantys spaudimą iš savo aukštųjų mokyklų administracijos atstovų bei susilaukiantys siūlymų išstoti iš LSAS, kurti naujas sąjungas ar kitaip skaldyti studentų bendruomenę“, – teigė LSAS prezidentas, ir pridūrė, jog dauguma atstovybių visgi išlaikė šį „vieningumo egzaminą“.

Auga beraščiai

Lietuvos aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė A.Lapinskienė apgailestavo, kad ŠMM neatsižvelgė į siūlymus leisti sudaryti neterminuotas darbo sutartis, prailginti 65 metų amžiaus cenzą dėstytojams, taip pat kitiems siūlymams dėl aukštųjų mokyklų struktūros ir valdymo.

Mūsų blogybė yra ta, kad mes atskirai sprendžiame ir tobuliname aukštąjį mokslą ir atskirai darome reformas viduriniame moksle, – sakė R.Ginevičius.„Nėra studentų perėjimo sistemos iš kolegijų į aukštąsias mokyklas, nėra sudarytos galimybės toliau tobulinti savo kvalifikaciją žmonėms, nėra tokio sisteminio požiūrio. Iš esmės dėstytojų krūvis didėja, atlyginimai mažėja ir kalbos apie tai, kad kokybė gerėtų nenumatant pinigų nei mokslui, nei studijoms, yra gryna profanacija“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, LAMPSS ir toliau laikosi kritiškos nuomonės apie reformą. A.Lapinskienė prognozavo, kad dėl keliamų reikalavimų profesoriai taps asistentais, šalyje neliks doktorantūros studijų, galiausiai universitetai taps kolegijomis ir „mokslininkai eis gatvių šluoti“.

„Mokyklose jau šitą krepšelių padarė sistemą padarė, tai aš pati turiu anūkę ir galiu pasakyti, kad vaikai mokyklas baigia beraščiai. Dėstau universitete, ir pas mane šiandien ateina į 4 kursą vaikai, kurie nežino vandens formulės“, – apgailestavo Klaipėdos universiteto docentė.

Dingus ryšiui su ŠMM, LAMPSS dėl aukštojo mokslo problemų kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Praėjusį penktadienį susivienijimo atstovai išsakė akademinei visuomenei rūpimas problemas prezidentės patarėjams, kurie žadėjo pasidomėti, kaip jas galima spręsti. „Vis tiek tai yra išjudinimas iš mirties taško tam tikrų nusistovėjusių pozicijų, kur dešimtmečiais niekas nesisprendžia – vis tiek tai yra judėjimas į priekį“, – kalbėjo A.Lapinskienė.

Reforma skubota

Atskirus reformos momentus kritikavo ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK). Jos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Romualdas Ginevičius teigia, jog daugiausia abejonių kėlė „studentų krepšeliai“, kurie pagal stojančiųjų skaičių nulemia aukštosios mokyklos vertinimą.

„Pavyzdžiui, jei yra sunkmetis ir statyba tampa nepopuliari – į VGTU ateina mažiau studentų ir krepšeliai rodo, kad universiteto lygis krito. Tarkime, po 2–3 metų statyba atsigaus, taps populiari ir vėl ateis stojantieji, bet tada universitetui bus problema išsaugoti tą potencialą“, – aiškino R.Ginevičius.

Jis pabrėžė, jog rektoriai pačiai reformai neprieštaravo, tačiau siūlė neskubėti jos įgyvendinti.

„Rektorių konferencija sakė – neskubėkime, dar metus laiko pasiruoškime, baikime tuos eksperimentus su vaikais. Bet kadangi į partijų programas buvo įrašyta, kada daryti tą reformą – ką padarysi, buvo anksčiau pradėta“, – sakė pašnekovas. Anot jo, reformos pasekmes vertinti dar anksti, kadangi jos bus matomos po 5-10 metų. „Mes, rektoriai, savo nuomonę, kritinę kartais, sakydavome, kol buvo priimtas įstatymas. Įstatymas priimtas – ir šventa, mes jį vykdome ir vykdysime“, – teigė rektorius.

Tikėtis kokybės – nerealu

Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus teigia, jog reformos aukštajam mokslui reikėjo, tačiau jis raginęs „reformuotojus“ neskubėti.

„Aš kalbėjau apie tai, kad, mano supratimu, reforma yra vykdoma per greitai. Galbūt reforma vykdoma netgi ne laiku, nes tam nėra lėšų, o kai nėra lėšų tokias reformas vykdant sunku tikėtis rezultatų. Be to, buvau skeptikas, ir dabar tokios nuomonės esu, kad universitetų tarybos, kurioms buvo numatoma atiduoti visą valdžią, nedirbs normaliai. Dėl to, kad norma yra, kad tarybos valdytų viso universiteto finansus, planuotų, kurtų ir vykdytų strategiją. Tai nėra įmanoma – turi būti žmonės, kurie dirba pastoviai, diena iš dienos, kaip dabar yra rektoratas arba senatas“, – savo nuomonę dėstė rektorius.

V.Žulkaus teigimu, tikėtis išaugusios mokslo kokybės nėra realu, kadangi tam reikia ne tik aiškios mokslo politikos, bet ir finansavimo. Dabartinę aukštojo mokslo politiką jis vadino problematiška.

„Rektorių nuomonė buvo išklausoma, bet jos nebuvo paisoma, pasiūlymai iš esmės liko tuščioje vietoje“, – sakė V.Žulkus.

Redo Vilimo/BFL nuotr./Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Siūlymus girdėjo

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigia, jog nuo 2008 m. rudens, kai buvo pradėti svarstymai dėl reformos, ŠMM gavo ne vieną siūlymą iš aukštųjų mokyklų bendruomenių, socialinių partnerių, atskirų asmenų. Anot jos, buvo atsižvelgta į ne vieną studentų atstovų, LAMPSS ir kitų socialinių partnerių siūlymą, o rengiant įgyvendinamuosius teisės aktus informacija buvo skelbiama ministerijos interneto svetainėje.

„Pastabas teikė ne viena grupė, jos ne visada sutapdavo, todėl buvo siekiama kuo labiau atsižvelgti į tas, kurios atitinka Mokslo ir studijų įstatymą“, – aiškino N.Putinaitė.

Viceministrė tikino, jog ŠMM nuolat palaiko ryšį su socialiniais partneriais, kviečia juos teikti siūlymus, organizuoja diskusijas. Tiesa, kada vyko paskutinė tokia diskusija ir kas joje dalyvavo, viceministrė nepaminėjo.

Pasak N.Putinaitės, organizacijoms aktualūs viešieji konkursai skelbiami ŠMM interneto tinklalapyje, o apie juos nesužino tie, „kurie mažai domisi ar visai nesidomi vykstančiais procesais.“

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min