Darbdaviai pirmąjį rudens mėnesį užregistravo 20,3 tūkst. laisvų darbo vietų, tai yra 5,9 proc. daugiau nei rūgpjūtį. Labiausiai augo terminuotų darbo pasiūlymų skaičius. Paklausūs buvo pardavėjai, dažytojai, virėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, pardavimo vadybininkai, siuvėjai, statybininkai dailidės, staliai.
Jau antras mėnuo, po beveik 2 metų pertraukos, kai darbo vietų užregistruojama daugiau nei bedarbių. Rugsėjo mėnesį į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi ir buvo įregistruota bedarbiais 18,5 tūkst. asmenų.
Per rugsėjį padėta įsidarbinti 21,1 tūkst. žmonių, iš jų 14,9 tūkst. – pagal neterminuotąsias sutartis. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 3,9 tūkst. asmenų – 20,5 proc. daugiau nei rugpjūtį. 1,2 tūkst. savarankišką veiklą pradėjusių asmenų buvo kompensuotos su verslo liudijimo įsigijimu susijusios išlaidos.
Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 6,1 tūkst. bedarbių. Daugiausia jų – 5,6 tūkst. – dalyvauja remiamojo įdarbinimo priemonese.
Registruotas nedarbas pirmąjį rudens mėnesį mažėjo 52 iš 60 šalies savivaldybių. Kitose nežymiai augo arba nekito. Tik Palangoje ir Neringoje, pasibaigus kurortiniam sezonui, užfiksuotas ryškus nedarbo augimas, atitinkamai 2,2 ir 1,1 proc. punkto. Registruotas nedarbas mažėjo didžiuosiuose šalies miestuose: Šiauliuose – 0,9 proc., Vilniuje – 0,7 proc., Kaune ir Panevėžyje – po 0,4 proc., Klaipėdoje – 0,3 proc.
Spalio 1 d. didžiausias nedarbas buvo užregistruotas Mažeikių (20 proc.), Ignalinos ir Šalčininkų (po 19,6 proc.) bei Vilniaus r. (19,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių buvo tarp Neringos (5,1 proc.), Birštono (9,9 proc.), Pakruojo r. (10,6 proc.) ir Elektrėnų (11,1 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.
Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių yra Panevėžyje (16,0 proc.), mažiausiai – Šiauliuose (11,7 proc.).
