Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Restauruojama Agluonėnų etnografinė sodyba greitai atvers duris

Agluonėnų etnografinė sodyba 2007 m.
Gargždų krašto muziejaus nuotr. / Agluonėnų etnografinė sodyba 2007 m.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiuo metu Klaipėdos rajone, Agluonėnų miestelyje, restauruojama etnografinė sodyba nuolat kelia diskusijų. Vieitniams iškyla klausimas, ar ji tinkamai restauruojama, bei, ar liks autentikos iš visiškai atnaujinamos senos sodybos.

Kaip teigiama Gargždų krašto muziejaus pranešime, Agluonėnų etnografinė sodyba dar tarybinio ūkio laikais buvo neprofesionaliai rekonstruota, padarant drastišką intervenciją į paveldą, sunaikinant daug autentiškų detalių bei pristatant tokių, kurios buvo visiškai nebūdingos šio krašto sodybai.

Tad rekonstrukcijos metu pakeičiami ne tik sukirmiję sodybos rąstai, tačiau keičiamos ir kai kurios to krašto gyvensenai nebūdingos detalės. Rekonstruojant kluoną buvo atsižvelgta į vietos bendruomenės reikalavimus, nuspręsta nebesiekti mažlietuviškos autentikos, kluonas rekonstruojamas tik su vienu tikslu – pritaikyti patalpas viešiems susibūrimams.

Sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą

Agluonėnų etnografinė sodyba yra tipiška Klaipėdos krašto laukininko (turėjusio iki 10 hektarų žemės) sodyba. Medinis gyvenamasis namas ir klojimas pastatyti 1898 metais. XX amžiaus 3-ojo dešimtmečio pradžioje, ūkį įsigijus Jurgiui Brechtui, namas perstatytas. Prieškambaryje, koridoriuje, virtuvėje vietoj ligtolinių molinių grindų buvo išklotos raudonų plytų grindys, pastatyta krosnis su raudonų plytų suolu.

1981 metais, po paskutinės sodybos šeimininkės Marės Vytienės mirties, tuometinio kolūkio pirmininko Alvydo Treigio iniciatyva sodybą, su visais joje buvusiais daiktais, baldais, buities rakandais, nupirko kolūkis. Pastatų sutvarkymo darbai buvo pavesti landšaftininkui Jonui Čepui. 1983 m. visi sodybos pastatai buvo rekonstruoti ir pritaikyti kultūrinei veiklai.

Gyvenamojo namo virtuvėje, įrengiant ekspoziciją, buvo išardyta plyta valgiui gaminti ir įrengta virenė – patalpa su atviru ugniakuru ir dūmtraukiu. Rūsyje įrengtas poilsio kambarys su židiniu. Tvarte išpiltos cementinės grindys, patalpa pritaikyta parodoms eksponuoti. Prie tvarto buvusi medinė pastogė vežimams laikyti  nuardyta ir kitame tvarto šone pastatytas lentinis priestatas darbo įrankiams susidėti.

Klojimas buvo pritaikytas teatrui: pakeistos kluono apkalimo lentos, galinę kluono sieną padarant atveriama, kad renginių metu būtų galima praplėsti kluono patalpa žiūrovams, įrengta scena, grindys išklotos nedegto molio plytomis, kurios buvo atvežtos iš kitos sodybos.

Pakeista ir kiemo erdvė. Tvora, skyrusi, taip vadinamą, „gerąjį kiemą“ nuo ūkinio, perkelta kiek toliau, taip centrinę kiemo dalį atveriant renginiams. Kiek vėliau taip rekonstruota sodyba buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

Dingo unikalūs daiktai

Prieš ketverius metus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Agluonėnų seniūnija etnografinę sodybą perdavė Gargždų krašto muziejui. Muziejininkai pirmiausia patikrino eksponatus ir buvo nustebinti – inventorinėje knygoje įrašyti tik 37 eksponatai likę iš M.Vytienės sodybos.

Taip negrąžinamai prarastas unikalus istorinis, etnografinis paveldas. Tiesa, beveik po dešimtmečio susiskribta ir pradėta eksponatų apskaita. Tuomet inventorinėje knygoje įrašyti 355 eksponatai. Iš jų: 37 iš M.Vytienės sodybos, 30 jų inventorinėje knygoje įrašyti, kaip klojimo teatro rekvizitas, 1 eksponatas, senoviška karieta pirkta iš V.Majoro, pažymėta kaip dingusi apie 1993 metais.

Mažosios Lietuvos medinės architektūros paminklas

Perėmus sodybos pastatus muziejininkai pastebėjo, kad pastatų būklė yra prasta. Ypač nesaugi elektros instaliacija pastatuose.

Nuodugniai apžiūrėjus pastatus, pastebėta – gyvenamajame name lūžusi stogo sija, mediena pažeista entomologinių kenkėjų, sutrešusios ir sulūžusios tvoros, vėjo perpučiamos kluono sienos, paukščių išpešioti nendriniai stogai.

Muziejininkai norėdami tiksliau įvertinti sodybos būklę, pakvietė komisiją iš Klaipėdos rajono savivaldybės, KVAD Klaipėdos teritorinio padalinio ir muziejaus specialistų. Šios komisijos išvada buvo – būtinas skubus etnografinės sodybos restauravimas, pašalinant blogą medienos, stogo dangos, autentiškų konstrukcijų ir dekoro detalių, avarinę elektros instaliacijos būklę, rekomenduojama paruošti sodybos sutvarkymo techninį projektą ir vykdyti restauravimo darbus. Kaip alternatyvą restauracijai, muziejus svarstė ir sodybos konservavimo galimybę.

Pastatų konservavimas tik pristabdytų pastatų nykimą, tačiau tai būtų tik laikinas problemos sprendimas, nes vėliau lėšų poreikis restauracijai būtų dar didesnis. Tuomet buvo aišku, kad skubiai nesiėmus reikiamų priemonių sodybos pastatų būklei gerinti, bus negrįžtamai prarastas vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros paminklų.

Apie sodybos būklę muziejus informavo Agluonėnų bendruomenę bei pristatė ketinimą ją restauruoti, paaiškino kodėl tai būtina daryti. Agluonėnų bendruomenės pirmininkas Kęstutis Sinskas pasirašė pritarimą sodybą restauruoti bei ją pritaikyti kultūrinei, bendruomeninei veiklai.
 
Suradus ES fondą muziejus parengė paraišką „Agluonėnų etnografinės sodybos restauracijos ir pritaikymo viešosioms kultūros, švietimo ir bendruomeninės veiklos reikmėms techninės dokumentacijos parengimas ir sodybos restauracija bei pritaikymas kultūrinei veiklai“ Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų Projektų rengimo fondo paramai gauti. Projektui buvo skirtas finansavimas. Bendras projekto biudžetas sudaro daugiau nei milijoną litų, iš kurių – 80 proc. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšos ir 20 proc. projekto partnerio Klaipėdos rajono savivaldybės piniginis įnašas.

Restauracijos pradžia

Rengiant techninį projektą buvo siekiama, kad pastatų pritaikymas kultūrinei veiklai, atitiktų krašto etnografinių sodybų architektūrines tradicijas bei KVAD dosjė įvardintomis vertingosioms sodybos savybėms. Tai reiškia, kad restauruojant sodybą turi būti išsaugotas pastatų fasadų medžiagiškumas, pastatų tūris, aukštis, stogų dangos tipas. Be to, norėta ištaisyti 1983 m. rekonstrukcijos metu padarytas klaidas: gyvenamajame name atkurti virtuvės patalpą, atstatyti plytą maistui gaminti, restauruoti, pagal išlikusį autetinšką pavyzdį, langus, duris, pakeisti rekostrukcijos metu sudėtas siauras, XIX a. statiniui nebūdingas, lubų ir grindų lentas, atkurti „šaltojo kambario“ interjerą. Visi šie darbai ir buvo numatyti projekto sprendimuose.

Parengtas techninis restauracijos projektas suderintas su KVAD, savivaldybės specialistais, atlikta specialioji projekto ekspertizė. Projekto rengimo metu nustatyta, kad daugiausia autentiškų detalių yra gyvenamajame name, kiti pastatai jau yra rekonstruoti ir pritaikyti kultūrinei veiklai. Projekto sprendimuose, atsižvelgta į tai, kad kluonas yra pritaikytas teatrui, reiškia čia dideli lankytojų srautai, todėl tokio pastato konstrukcija ir medžiagos turi būti saugios bei atitikti aplinkos saugos ir higienos reikalavimus.

Todėl kluono grindis numatyta iškloti raudonomis klinkerinėmis plytomis, kurios yra tvirtesnės ir atsparios temperatūros svyravimams, paliekant plūkto molio pravažiavimą. Muziejus techninį projektą pateikė Agluonėnų bendruomenei susipažinti.

Šiuo metu baigiami restauruoti visi sodybos pastatai. Liko atlikti vidaus restauracijos ir apdailos darbus. Baigus restauracijos darbus muziejininkai atnaujins sodybos ekspoziciją. Iš projektinių lėšų bus įsigyta baldų ir įrangos edukacinei veiklai. 2011 m. pavasarį, restauruota ir pritaikyta kultūrinei ir bendruomeninei veiklai plėtoti, sodyba bus pristatyta visuomenei.

Komentarai
Temos Gargždai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min