Lietuvos nacionalinis muziejus vykdo Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies Vilniuje antrojo etapo tvarkybos darbus kalno būklei stabilizuoti.
Jau atliktas kritulių vandens nuvedimo sistemos remontas, o šiuo metu vykdomi medžių retinimo darbai. Pasak specialistų, pagrindinė kalno irimo priežastis yra savaiminė augmenija, ardanti piliakalnio struktūrą ir kelianti grėsmę jo tolesniam egzistavimui. Per tankiai augančių ar įsisenėjusių medžių šaknys judina kalno šlaitus, dėl to formuojasi nuošliaužos.
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus architektės Astos Meškauskienės, į šalintinų medžių sąrašą įtraukta per šimtas lapuočių.
„Prieš kertant kiekvienas medis bus dar kartą patikrintas. Galiausiai šalinami bus tie, kurie tikrai kelia grėsmę: yra pavojingai pasvirę, išpuvę arba per tankiai auga ir po jų lajomis negali augti žolė ir formuotis velėna“, – aiškino specialistė
Pašnekovė pabrėžė, kad istoriškai susiklostė, jog piliakalniai, kaip gynybinę funkciją turėję objektai, visais laikais buvo be medžių. Informaciniame stende, kuris bus įrengtas prie tako, vedančio į Gedimino kalno viršūnę, bus pavaizduota 1865 metų chromolitogranja, kurioje demonstruojama, kaip tuomet atrodė kalnas.
„Medžių būta labai nedaug ir tik pačioje papėdėje. Jau vėlesniais laikais, kai buvo nuspręsta piliakalnių neliesti ir nieko su jais nedaryti, prasidėjo savaiminis augmenijos plitimas. Medžiai užaugo ir dabar ardo šlaitus“, – pabrėžė A.Meškauskienė.
Visi darbai esą atliekami paisant gamtosauginių reikalavimų, konsultuojamasi su įvairių sričių specialistais.
„Žmonėms turbūt nelabai patiktų, jei visi medžiai būtų iškirsti, tad kertame tik keliančius pavojų, o tokių yra nemažai. Tai įrodė ir pernykštė audra, kai visi nuvirtę medžiai buvo išpuvę iš vidaus“, – pasakojo A.Meškauskienė.
Pernai buvo atlikti Gedimino kalno ir jo šlaitų pirmojo etapo projektavimo bei tvarkybos darbai. Tuomet dėmesys buvo skirtas sutvarkyti lietaus vandens nutekėjimo sistemai. Patikrinti vamzdžiai, dalis jų pakeista naujais.
„Teleskopu tikrinome vamzdžius. Žiūrėjome, ar vanduo teka žemyn būtent jais, o ne pačiu šlaitu“, – kalbėjo A.Meškauskienė.
„Iš tiesų taikomos labai įvairios kalno tvirtinimo sistemos. Savo laiku jie buvo ir inkasuojami, ir visaip kitaip tvarkomi. Visas priemonių kompleksas turėtų jį apsaugoti ir ateityje“, – apibendrino specialistė.
