Gegužės 26 dieną Lietuva rinko prezidentą. Apie rinkėjų pasirinkimą, kad ekonomistas Gitanas Nausėda artimiausius penkerius metus bus Lietuvos vadovu, plačiau skaitykite čia.
Partijų lūkesčiai buvo aiškūs jau vėlyvą vakarą – visi tikėjosi gauti daugiau balsų.
- G.Landsbergis: tikimės 3 mandatų
- „Valstiečiai“ tikisi dvigubai daugiau
- Socdemai galvoja apie 2 mandatus
- R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: nepakeičiamų nėra
- V.Tomaševskis burtų radikalius EP narius
- N.Puteikis: EP mato A.Guogą
- P.Auštrevičius: įnešiu savo indėlį
- V.Čmilytė-Nielsen: rinkimai partijos likimo nespręs
- G.Paluckas: tai milžiniškas šuolis
- V.Uspaskichas: iki dviejų mandatų nedatraukėm
- E.Gentvilas: esu labai patenkintas
Aiškėja rezultatai
Suskaičiavus visus biuletenius paaiškėjo, kad tris mandatus gaus konservatoriai (18,6 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų), po du – socialdemokratai (15,07 proc.) ir „valstiečiai“ (11,92 proc.). Į EP taip pat pateko po vieną Darbo partijos (8,55 proc.), Liberalų sąjūdžio (6,2 proc.), „Aušros Maldeikienės traukinio“ (6,1 proc.) ir Valdemaro Tomaševskio bloko (5,24 proc.) atstovą.
Pagal VRK pateikiamus pirmumo balsus TS-LKD Europos Parlamente atstovaus Liudas Mažylis, Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius, LSDP – Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, LVŽS – Bronis Ropė ir Šarūnas Marčiulionis, Darbo partijai – Viktoras Uspaskichas. Patekti turėtų ir V.Tomaševskis, Petras Auštrevičius bei A.Maldeikienė.
Vos 5171 balsu nuo V.Tomaševskio bloko atsiliko Lietuvos centro partija su Antanu Guoga. Jam mandato nebeliko.
Daugiausia pirmumo balsų renka socialdemokratė V.Blinkevičiūtė, antrasis pagal tai L.Mažylis.
Keli dabartiniai nepateko
Šiuo metu EP Lietuvai atstovauja du TS-LKD atstovai Laima Liucija Andrikienė ir Algirdas Saudargas, du socialdemokratai V.Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis, liberalas P.Auštrevičius ir su Liberalų sąjūdžiu į EP patekęs Antanas Guoga, su „Tvarka ir teisingumu“ patekę Valentinas Mazuronis ir Rolandas Paksas (abu jau nėra šios partijos nariai), „valstietis“ B.Ropė, „darbietis“ V.Uspaskichas ir LLRA-KŠS lyderis V.Tomaševskis.
Devyni iš jų vėl dalyvavo rinkimuose, išskyrus Z.Balčytį ir A.Saudargą.
Tačiau aiškėja, kad, be šių europarlamentarų, nebepateks į EP ir L.Andrikienė, A.Guoga, V.Mazuronis ir R.Paksas.
16 sąrašų
Kartu su antruoju prezidento rinkimų turu rinkėjai sprendė ir tai, kas artimiausius penkerius metus Lietuvai atstovaus Europos Parlamente (EP).
Rinkimuose į EP rinkėjai galėjo rinktis iš 16 sąrašų. Juos balsavusiųjų teismui pristatė 11 partijų, 5 visuomeniniai judėjimai ir viena koalicija.
Visos pagrindinės partijos ir kelios neparlamentinės turėjo šiuose rinkimuose savo kandidatų sąrašus: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), Darbo partija, Liberalų sąjūdis, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos laisvės sąjunga, Lietuvos centro partija ir Lietuvos žaliųjų partija. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir Rusų aljansas susibūrė į koaliciją „Valdemaro Tomaševskio blokas“.
Visuomeninius komitetus į rinkimus vedė žinomi ir mažiau žinomi politikai ar visuomenininkai: „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, „Aušros Maldeikienės traukinys“, „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“, taip pat „Lemiamas šuolis“ su lyderiu sąraše Pauliumi Kunčinu ir „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ su Artūru Paulausku.
G.Paluckas: tai milžiniškas šuolis
Antra vieta EP rinkimuose rodo tikrąjį LSDP reitingą ir milžinišką šuolį, sako partijos lyderis.
Tai yra milžiniškas šuolis. Savivaldos rinkimuose daugelis apžvalgininkų sakė: „Na, čia 60 atskirų rinkimų, todėl bendro surinkto balsų skaičiaus negalime vertinti kaip ką nors reikšmingai sakančio“. Manau, kad dabar jau neturėtų likti kokių nors abejonių, koks yra tikrasis Socialdemokratų partijos pajėgumas, potencialas ir nacionalinis reitingas“, – pirmadienio naktį BNS sakė Gintautas Paluckas.
Pirminiais VRK duomenimis LSDP surinko beveik 15,93 proc. balsų, užėmė antrą vietą ir pretenduoja į du mandatus Europos Parlamente.
„Aišku, skaičiai šiek tiek kis, nes didieji miestai skaičiuojasi, bet mes esame patenkinti rezultatais. Tikimės, kad tie skaičiai labai nebepasikeis“, – po vidurnakčio sakė teigė G.Paluckas.
„Jautėme didelę paramą ir palaikymą ypač regionuose, rajonų centruose. Dėl didžiųjų (miestų rinkėjų palaikymo – BNS) teks dar labiau pasistengti iki Seimo rinkimų“, – pridūrė jis.
V.Uspaskichas: iki dviejų mandatų nedatraukėm
Į vieną mandatą Europos Parlamento rinkimuose pretenduojančios Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas teigia, kad šie rinkimai partijai susiklostė teigiamai, nors jis tikėjosi dviejų mandatų.
„Dar ne viskas suskaičiuota. Galvojau apie du mandatus, bet truputėlį nedatraukėm. Stengsimės tarnauti rinkėjams ir jų nenuvilti“, – BNS sakė V. Uspaskichas.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis už Darbo partiją balsavo 9,04 proc. rinkėjų.
Partijos sąraše pirmuoju numeriu įrašytas būtent V.Uspaskichas. Ji surinko per 20 tūkst. pirmumo balsų, gerokai lenkdamas į antrą vietą iš trečiosios pakilusį Valentiną Mazuronį. Už jį balsavo kiek daugiau nei 12 tūkst. rinkėjų.
V.Uspaskichas teigė, kad įtakos teigiamam rezultatui EP rinkimuose turėjo ir tai, kad Darbo partijos rinkėjai palaikė išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą. „Visokių buvo minčių – buvo abejonių net dėl vieno mandato. Labai gerai, kad G.Nausėda buvo antram ture. Mūsų rinkėjas palaikė G.Nausėdą“, – teigė Darbo partijos lyderis.
V.Uspaskichas įsitikinęs, kad EP rinkimuose gauti balsai rodo rinkėjų pasitikėjimą prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus.
„Aš pats vesiu partiją į Seimo rinkimus ir tikrai partija bus parlamentinė. Būsiu sąrašo lyderis arba kaip kandidatas į premjerus, bet aš tikrai vesiu partiją stambiu mastu – pas mus jau parengta programa, kuri yra išskirtinė“, – teigė Darbo partijos lyderis.
E.Gentvilas: esu labai patenkintas
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas džiaugėsi savo partijos pasirodymu rinkimuose į Europos Parlamentą. Liberalai EP ir toliau turės savo atstovą. Panašu, kad juo liks Petras Auštrevičius.
„Patenkintas. (…) Politinių partijų rikiuotėje esame penkti, jokiam komitetui nenusileidžiame. (…) Mes įsitvirtiname politinių partijų elite. Jei savivaldos rinkimuose buvo galima galvoti, kad mus tempia vietiniai politikai, tai šie rinkimai parodė, kad mes turime palaikymo“, – 15min sakė E.Gentvilas.
Politikas džiaugėsi, kad jo partija nenusileido nė vienam komitetui ir tikino manantis, kad liberalai galės nesibaimindami dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose. „EP rinkimai yra indikatyvūs tuo, kad jie rodo, kaip gyventojai vertina partiją. Esu labai patenkintas partijos rezultatu šiuos rinkimuose“, – sakė LLS pirmininkas.
Trečias partijos sąraše EP rinkimuose buvęs E.Gentvilas nesisielojo nepatekęs į EP bei aiškino, kad kiekvienas partijai tekęs balsas buvo vertas pastangų. „Mano vidmuo ir buvo pridėti, organizuoti ir pastumti tinkama linkme. P.Auštrevičiaus lyderystės ir kompetencijos mes negalime pakeisti“, – kolegos sėkme džiaugėsi E.Gentvilas.
Paklaustas kaip vertina liberalų pasirodymą visuose šiemet vykusiuose rinkimuose, E.Gentvilas neneigė prasto pasirodymo prezidento rinkimuose, kuomet P.Auštrevičius nesurinko pakankamai parašų, kad taptų kandidatu.
„Kitos partijos būtų numirusios po VSD pažymų, atimtų biudžeto dotacijų ir pareikštų įtarimų partijai. Praėjo treji metai po Eligijaus Masiulio skandalo ir buvo iššūkis visa tai atlaikyti. Ne visi būtų ištempę tai. Kaip juokavau kolegoms: ryt ryte aš turiu moralinę teisę atsistatydinti“, – sakė E.Gentvilas. Tiesa, politikas patikino nesitrauksiąs ir lauks partijos pirmininko rinkimų rudenį.
G.Landsbergis: tikimės 3 mandatų
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis dar po vidurnakčio tikėjosi, kad jo partija Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovos tris mandatus. Pasak politiko, tokį rezultatą prognozuoja visuomenės nuomonės tyrimai.
„Objektyviai tikimės 3 mandatų. Tą mums ir apklausos rodo, užsakytos Europos Parlamento biuro, tiek ir nepriklausomos apklausos. Tiek mums prognozuoja, ties tuo ir likčiau. To ir tikiuosi, objektyviai paskaičiuoto rezultato“, – žurnalistams sakė G.Landsbergis.
Pasak TS-LKD lyderio, prezidento ir EP rinkimai gali lemti valdžios rokiruotę. „Informuota nuojauta kužda, kad pokyčiai yra galimi. Man atrodo, valdantieji padarė nemažai politinių klaidų, kurios gali lemti, kad vidiniai nesutarimai virs kokiais nors naujais dariniais. (…) man rodos, kad tam tikros ribos yra peržengtos ir žmonės nebėra linkę pasitikėti dabartine valdančiųjų frakcija, kiek anksčiau“, – paaiškino TS-LKD pirmininkas.
Paklaustas, ar nesėkmės atveju I.Šimonytė galėtų tikėtis didesnio vaidmens konservatorių frakcijoje Seime, G.Landsbergis sakė tokio varianto neatmetantis, tačiau pridūrė tikintis, kad tokio pasirinkimo svarstyti nereikės.
„Valstiečiai“ tikėjosi dvigubai daugiau
Valdančioji LVŽS prezidento ir EP rinkimų rezultatų laukė Šarūno Marčiulionio bare Vilniuje. Čia apsilankęs premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams teigė, kad EP rinkimai svarbūs kiekvienam piliečiui. Jo manymu, į EP turėtų pakliūti asmenys, kurie geriausiai atstovautų Lietuvos interesams.
„Naujas Parlamentas, nauja Komisija turės iššūkius milžiniškus. Tikrai bus kitokia Europa po šių rinkimų. Labai svarbu, kad tie žmonės būtų tie, kuriais mes pasitikime, kurie nesimėgaus europarlamentaro darbu, o atstovaus Lietuvai“, – dėstė premjeras.
Anot jo, geras rezultatas LVŽS EP rinkimuose būtų du kartus padidinti mandatų skaičių. LVŽS Europarlamente šiuo metu atstovauja vienintelis Bronis Ropė.
Kitokį pergalės EP rinkimuose rezultatą nurodė organizacijos lyderis Ramūnas Karbauskis: „Kaip partijos vadovą mane tenkintų vienas rezultatas – pergalė. Pergalė yra balsų skaičius.“
R.Karbauskio manymu, šiuo metu Europoje vienas didžiausių iššūkių – Brexit'as.
„Aišku, su šiais rinkimais nelabai kuo susijęs. Čia daugiau mūsų tautiečius paliečia, – teigė jis. – Bendrai žiūrint, ekonominiai [iššūkiai] žiūrint į Europos, JAV, Azijos vystymąsi, konkurenciją. Europos Komisija turės daug darbo. Europos Parlamentas taip pat.“
Anot jo, EP rinkimų rezultatai lems, ar LVŽS reikėtų atsinaujinti.
Socdemai galvoja apie 2 mandatus
Lietuvos socialdemokratų partija prezidento ir Europos Parlamento rinkimų rezultatų laukė partijos štabe Vilniuje.
Čia – ir antruoju numeriu į EP kandidatuojanti Seimo narė Rasa Budbergytė. Ji teigė, kad partijai po atsinaujinimo svarbūs visi rinkimai.
„Mes pripažįstame, kad po 2016 metų kažkiek nusigręžėme nuo savo rinkiminių pažadų ir apskritai nuo savo vertybių. Todėl mums labai svarbu atgauti rinkėjų pasitikėjimą“, – 15min pasakojo politikė.
Ji teigė, kad partijos prarado visuomenės pasitikėjimą, o EP rinkimų rezultatai, jei mandatą gaus nors vienas komitetas, taip pat tai įrodys.
„Per savivaldos rinkimus žmonės išreiškė didelį pasitikėjimą visuomeniniams komitetams, bet manau, kad EP rinkimuose truputėlį jų padėtis yra kitokia. Teko dalyvauti daugelyje debatų [...], kartu visą laiką dalyvaudavo ir visuomeniniai komitetai. Galiu pasakyti, kad su jais buvo visai šaunu. Žmonės, kurie jungiasi į tokius komitetus, irgi yra kupini idėjų ir gerų norų kažką nuveikti ir Lietuvai, ir žmonėms, ir Europai“, – komentavo R.Budbergytė.
Jos manymu, EP rinkimuose balsuoja dviejų rūšių rinkėjai – ištikimi, kurie balsuoja už tam tikrą partiją, ir tokie, kurie renkasi asmenybes.
Socialdemokratai, kaip teigė politikė, į EP eina su žinia, kad Europa turi atsisukti veidu į žmogų.
„Kad socialiniai dalykai turi būti prioritetas, tačiau ne ekonominiai dalykai turi būti prioritetas. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais nori ir Lietuvos socialdemokratai dirbti EP, o ir kitų valstybių narių socialdemokratai, yra pajamų nelygybės mažinimas, kova su klimato kaita ir lygios galimybės žmonėms“, – pasakojo R.Budbergytė.
Socialdemokratų lūkestis EP rinkimuose – du mandatai.
„Aš manau, jeigu mes turėtumėm dvi vietas, tai būtų rezultatas, kuris mūsų lūkesčius realiai atitiktų“, – nurodė R.Budbergytė.
Jei socialdemokratams EP teks dvi vietos, R.Budbergytė turės palikti Seimo nario mandatą. Tą, pergalės atveju, ji ir pažadėjo padaryti.
V.Tomaševskis burtų radikalius EP narius
Prognozuojamas radikalių pažiūrų politikų skaičiaus augimas EP Valdemaro Tomaševskio negąsdina. Politikas įsitikinęs, kad reikia dirbti su visais parlamentarais, kuriuos demokratiniu būdu išrinko Senojo žemyno gyventojai. „Mes gyvename Europoje. Tai demokratijos lopšys. Tai kontinentas, kuris įvedė demokratiją dar romėnų ir graikų laikais. (…) niekam anksčiau nekildavo klausimas: ką žmonės renka, tas ir turi būti“, – 15min sakė V.Tomaševskis.
EP mandato V.Tomaševskis siekia su politiniu dariniu „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija pagalba. Politikas tikino, kad imtųsi telkti įvairių pažiūrų politikus. Esą tokiu būdų būtų padedama iš naujo užsikurti Europos ekonomikos varikliui.
„Jeigu žmonės renka arba ultra kairiuosius, arba ultra dešiniuosius, tai čia normalu. (…) Reiškia, kad žmonės juos išrinko. Reikia stengtis bendradarbiauti su įvairiomis partijomis ir aš tą bandysiu daryti, nes reikia jungti. Reikia jungti visus, kad Europa turėtų naujos inercijos“, – sakė V. Tomaševskis.
Vaizdo įraše žurnalisto minimi 40 tūkst. balsų – V.Tomaševskio gauti pirmumo balsai 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose.
Paklausus, kodėl V.Tomaševskio atstovaujamoms politinėms jėgoms svarbūs EP rinkimai, politikas atsakė, kad jo partija dalyvauja visų lygių rinkimuose, todėl dalyvaujama ir šiuose. „Esame viena iš penkių stipriausių jėgų Lietuvoje ir nekyla klausimas dėl dalyvavimo. Esame pirmame penketuke stipriausių partijų ir dalyvaujame visuose rinkimuose, todėl svarbu dalyvauti ir EP rinkimuose“, – paaiškino V.Tomaševskis.
P.Auštrevičius: įnešiu savo indėlį
Petras Auštrevičius mano, kad neiškovoję nei vieno mandato EP rinkimuose, liberalai turėtų rimtai susimąstyti apie savo ateitį. Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio pergalę politikas konstatuotų jei partija iškovotų daugiau nei vieną mandatą.
„Tikiuosi, kad 2 (mandatai – aut. past.) gali būti, o toliau viskas priklausys nuo bendro rinkimų vaizdo. Nesudedu rankų ir tikiu, kad taip gali būti. Vis tiek nemanau, kad šitos kampanijos metu rinkėjai nekreipė dėmesio į tai, kaip formuluojamos mintys, o mes kalbėjome gerai“, – VRK dar skaičiuojant mandatus sakė P.Auštrevičius.
Politikas neatskleidė ar aktyviai įsitrauktų į Lietuvos politiką, jei nepavyktų EP likti dar vienai kadencijai, tačiau pažadėjo „įnešti savo indėlį“ į partijos stiprinimą. Pasak P.Auštrevičiaus, jei liberalai nori išlikti, partijai reikia imtis ryžtingų veiksmų ir būti kur kas geriau matomai.
„Tvarkant subyrėjusius skyrius ir sutrūkinėjusius ryšius reikia daugiau asmeninių kontaktų. Tikiu, kad partijos neišblaškys besikuriančios kažkokios partijos ar tai prezidento rinkimai. O tai reiškia, kad esu pasiruošęs įnešti savo indėlį toliau važinėdamas ir kalbindamas žmones“, – sakė P.Auštrevičius.
Paklaustas ar ketina siekti partijos pirmininko posto, politikas atsakė neigiamai ir pabrėžė, kad partijai reikia jaunų vadovų ir naujos vadovybės.
V.Čmilytė-Nielsen: partijos likimo nespręs
Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemanė, kad negavę nė vieno mandato EP rinkimuose liberalai subyrėtų. Priešingai, pasak jos, partija grįžtų su nauja jėga. Tiesa, preliminarūs VRK duomenys rodo, kad šios dilemos partijai spręsti neteks – LLS turės savo atstovą EP. Partijos štabo nariai žinią pasitiko šauksmais.
Antruoju numeriu partijos sąraše EP rinkimuose iškelta opozicijos lyderė žurnalistams sakė nemananti, kad jos dalyvavimas rinkimuose – simbolinis.
„Kandidatuoju Parlamento rinkimuose rimtai, o ne tam, kad sustiprinčiau sąrašą. Man patinka dirbti Seime taip pat, šis darbas yra įdomus ir prasmingas, lygiai taip pat kaip darbas būtų prasmingas EP“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen. Pasak pašnekovės, liberalai tikisi 1 mandato, o nulis mandatų rinkimuose būtų laikomas blogu scenarijumi.
Tiesa, politikė nemano, kad toks rezultatas partijai būtų lemtingas. „Jei taip atsitiktų, dirbsime toliau, analizuosime, ką padarėme gerai, ką padarėme blogai. Bet manau, kad po to su dviguba energija eitume į rugsėjo mėnesio savo visuotinį susirinkimą, kurio metu ketiname rinkti naująjį pirmininką. Šiandienos rezultatas mums yra svarbus, bet jis neturės tokios įtakos, kuri kažkaip pakreiptų partijos likimą“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Tarp rinkimų rezultatų laukiančių liberalų džiaugsmo šūksniai girdėjosi ir išgirdus, kad Seimą paliks mandatą iškovojusi A.Maldeikienė.
N.Puteikis: EP mato A.Guogą
Lietuvos centro partija rinkimų rezultatų laukė viename iš Vilniuje įsikūrusių verslo centrų. Partijos pirmininkas Naglis Puteikis 15min teigė besitikintis, kad EP rinkimuose partija laimės vieną mandatą, tai yra, į EP bus išrinktas dabartinis jo narys nepartinis Antanas Guoga.
N.Puteikis per savivaldos rinkimus teigė kvietęs įvairius asmenis prisijungti prie partijos dalyvavimo rinkimuose.
„O dabar pasikvietėm profesionalą iš Europarlamento. Jis vienintelis EP narys, aiškiai formuluojantis, kad reikia mažinti pajamų ir turtinę nelygybę Lietuvoje, tam naudoti europarlamentaro įgaliojimus ir Europos Sąjungos lėšas“, – kalbėjo N.Puteikis.
A.Guogos prisijungimą prie Centro partijos sąrašo, anot N.Puteikio, sveikino partiečiai. Jis esą sustiprino partiją.
„Antanas Guoga padeda, sustiprina Centro partijos tapatybę, nes mes vieninteliai labai aiškiai sakome, kad Lietuva yra atsilikusi šalis, jeigu neskelbia turtinės nelygybės indekso“, – dėstė partijos lyderis.
Su A.Guoga, ir sėkmės, ir nesėkmės atveju EP rinkimuose, N.Puteikis teigė matantis ateitį, siūlė jam jungtis prie partijos.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: nepakeičiamų nėra
Trečiuoju numeriu TS-LKD sąraše į Europos Parlamentą iškelta Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pergalės švęsti neskubėjo, tačiau viliasi, kad rinkėjų ir partijos pasitikėjimo patekti į ES šalių parlamentą pakaks.
Pergalė šiandienos rinkimuose politikei reikštų antrą kadenciją EP. Šiame Lietuvai ji atstovavo 2009–2014 m. „Žmonės, ypatingai TS-LKD rinkėjai, aktyviai reitinguoja, todėl pirmasis penketukas gali kisti. Neabejoju, kad pasikeitimų (palyginti su 2009 m. kadencija – aut. past.) vienokių ar kitokių bus, tačiau tęsčiau darbus, susijusius su aplinka, visuomenės sveikata. Galbūt visame šitame dezinformacijos lauke ir saugumo srityse taip pat yra ką veikti“, – paklausta apie darbus patekus į EP sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
TS-LKD keltiems kandidatams patekus į EP, juos Seime turėtų pakeisti praėjusių Seimo rinkimų į parlamentą nepatekę politikai. Pirmoji eilėje Vilija Aleknaitė-Abramikienė, antroji – Aistė Gedvilienė. Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, Seimo senbuvius pakeistų patyrę ir veržlūs žmonės, todėl konservatorių frakcija Seime nesusilpnėtų.
„Viena iš dviejų (galinčių patekti į Seimą – aut. past.) yra Aistė Gedvilienė. (…) Gal ji ne tiek daug patyrimo turi Seime, bet turi didelį užsidegimą ir žinojimą, kaip veikia politika. Nepakeičiamų nėra, tačiau, aišku, kad kažkoks pokytis bus“, – sakė Seimo konservatorių frakcijos narė.
Jau ėmė aiškėti rezultatai visoje Europoje, juos galite sekti čia:
