-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2019 05 21

Rinkimai į skolą: VRK norėjo įvesti ribas ir terminus, bet Seime pritarimo nerado

Jau tampa tradicija, kad partijos ir politikai rinkimuose dalyvauja į skolą. Matydama, kad situacija problemiška, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ne kartą ragino koreguoti teisės aktus, kad kandidatai rinkimuose informaciją apie išlaidas teiktų kampanijos metu, o įsiskolinimai turėtų limitą, tačiau Seimo posėdžių salės tokie siūlymai kol kas nepasiekė.
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Abipusiais kaltinimais dėl politinės kampanijos finansavimo pirmadienį apsikeitė kandidatų į prezidentus Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos štabai.

Konservatorių remiamos I.Šimonytės štabo vadovas Paulius Lukauskas pareiškė įtariantis, kad G.Nausėda galėjo išleisti maždaug pusantro karto daugiau nei yra oficialiai surinkęs lėšų, ir dėl to kreipėsi į VRK.

Savo ruožtu G.Nausėdos štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas suabejojo, ar konkurentės štabas nepermoka už paslaugas ir pažadėjo po rinkimų kelti klausimą ar valstybės dotacijos partijoms yra naudojamos efektyviai.

Pagal dabartinius įstatymus, kandidatai prezidento rinkimuose kampanijų finansines ataskaitas gali slėpti iki pat rugpjūčio. Be to, niekaip nėra ribojama, kurią lėšų dalį jie gali skolintis ir iki kada. Todėl jau tampa tradicija, kad rinkimų kampanijos vykdomos į skolą. Tiesa, partijoms tai daryti lengviau – viena, kad jos gali skolintis iš bankų, antra – jos turi vilties gauti valstybės dotacijas ir skolas padengti. O ką daryti kandidatams prezidento rinkimuose, jei trūksta pinigų?

Rinkimai į skolą – ne naujiena

Šiuo metu, kaip 15min pasakojo VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, partijos rinkimų skolas grąžina iš savo turimų finansinių šaltinių, o kandidatai – iš asmeninių lėšų.

„Iki bus padengti skolos įsipareigojimai, kasmet iki vasario 1 dienos VRK turi informuoti apie tai, kaip jiems sekasi dengti skolos įsipareigojimus“, – dėstė ji ir pažymėjo, kad laikotarpis, per kurį reikia išsimokėti skolas, nėra nustatytas, o limito, kiek galima įsiskolinti, taip pat nėra.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VRK posėdis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VRK posėdis

„Kai jau gauname informaciją apie įsiskolinimą, Valstybinei mokesčių inspekcijai perduodame, nes VMI tikrina visus aukotojus ir visus kandidatus, ar turėjo pakankamai pajamų lėšoms suteikti. Tai mes lygiai taip pat patikrinam ir skolas“, – komentavo L.Petronienė.

Jos teigimu, skolos limitą siūlyta nustatyti.

„Dirbdami darbo grupėse, komitetuose, su Seimo nariais bendraudami, esame ne kartą teikę [įstatymų projektus]“, – nurodė L.Petronienė.

„Paskutiniai tokie teikimai, kurie Seime buvo, labiau susiję su išlaidų registravimu. Kandidatams nėra įpareigojimo išlaidas registruoti šiuo metu – iki ataskaitų pateikimo nėra terminų“, – pridūrė VRK atstovė.

Buvęs Seimo narys Tadas Langaitis ir esami – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vytautas Kernagis bei Arvydas Anušauskas 2017-ųjų gegužę registravo įstatymo pataisą ir siūlė įpareigoti rinkimų kampanijos dalyvius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties sudarymo arba nuo apskaitos dokumento gavimo registruoti išlaidas ar prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Panašų siūlymą 2019-ųjų pradžioje yra teikusi Teisingumo ministerija. Ji taip pat siūlė apibrėžti skolų grąžinimo laikotarpį – vieneri metai nuo rinkimų ar referendumų rezultatų paskelbimo dienos.

Tačiau nė vienas iš siūlymų Seimo posėdžių salės nepasiekė.

Skolos turėtų turėti ribas ir terminus

L.Petronienės įsitikinimu, situacija, kai kandidato pajamos ir suma, kurią galima įnešti į rinkimų sąskaitą, nekoreliuoja su išlaidomis, yra problemiška.

Nemanyčiau, kad visiškai uždrausti reklamą į skolą yra tikslinga

„Bet visiškai uždrausti reklamą į skolą – kaip yra kai kurios valstybės nustačiusios – nemanyčiau, kad yra tikslinga. Kampanijos pradžioje aukų dar gali nebūti. Žmogus neturėtų teisės [leisti] kampanijai įsivažiuoti ir po to surinkti mažas aukas“, – apie tai, jei kampanijos dalyviams nebūtų leista skolintis, kalbėjo L.Petronienė.

„Riboti kažkokiu procentu, manau, būtų sąžininga. Reikėtų įstatymo pakeitimo – riboti ar pagal limitą, kad 20 proc. limito gali būti prisiimta skolos įsipareigojimų, daugiau nebegalima, ar kadangi jie savo kampanijai gali skirti 20 VMDU, nustatyti pagal tai“, – vardijo VRK atstovė.

VRK, jos teigimu, kampanijos metu turėtų turėti galimybę stebėti tiek kandidatų išlaidas, tiek įsipareigojimus.

„Įstatyme yra įpareigojimas deklaruoti aukas per 10 darbo dienų, nuo tada, kai gavo, bet apie išlaidas neužsimenama. Kalbam su Seimu, kad mums turėtų registruoti sutartis per 10 dienų, ar kad gavę sąskaitą faktūrą užregistruotų per 10 dienų. Jie teikia tik po rinkimų su visais dokumentais.

Jeigu būtų kalbama apie skolos ribojimą, svarbu, kad išlaidas ir įsipareigojimus politinės kampanijos dalyviai iš karto registruotų, kad mes galėtume matyti“, – nurodė L.Petronienė.

Teiraujantis, ar, pavyzdžiui, prezidento rinkimuose dalyvaujančiam kandidatui, kurį remia partija, skolas išsimokėti lengviau, VRK skyriaus vedėja patikino, kad visiems pretendentams prezidento rinkimuose sąlygos vienodos.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rinkimai
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rinkimai

„Prezidento rinkimuose kandidatas keliasi pats. Nesvarbu, kad jį remia partija. Partijos gali pervesti visiems kandidatams – nesvarbu juos remia, neremia – bet tik tol, kol vyksta rinkimų agitacija. Paskutinė diena – penktadienis prieš rinkimus. Po to nebegali. Tik pats kandidatas gali mokėti“, – teigė ji ir akcentavo, kad lėšų likutį, jei toks yra, kandidatas į prezidentus grąžina ne partijai, o perveda į valstybės biudžetą.

Skolos velkasi metų metus

L.Petronienės teigimu, kandidatų, kurie įsiskolinimų nebūtų išsimokėję nuo 2014 metų prezidento rinkimų, jau nėra, tačiau yra tokių, kurie vis dar skolingi po 2016-ųjų Seimo rinkimų.

Pastaruoju metu, kaip pasakojo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komitetas įstatymo projektų, susijusių su rinkimais ar politine kampanija, nesvarstė.

Teiraujantis, ar ketina, ji tikino, kad nebent po rinkimų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Guoda Burokienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Guoda Burokienė

„Išlindo kai kurių skylių, bandysime jas pataisyti po rinkimų. Gavome nusiskundimų iš žmonių, iš rinkimų apygardų, bandysime su VRK sėsti ir spręsti problemas“, – dėstė G.Burokienė.

Teiraujantis, ar bus bandoma spręsti problemas, susijusias su išlaidų registravimu ar įsiskolinimais, Seimo narė tikino, kad ne.

„Apie išlaidas tikrai nešnekėjom. Šnekėjom, kad galbūt reikėtų atsisakyti informacinių lapelių nešiojimo, geriau informuoti daugiau žmonių per mediją ir kitais kanalais“, – vardijo ji.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė taip pat teigė neatsimenanti, kad komitete būtų svarstytos įstatymo pataisos, susijusios su kandidatų įsiskolinimais.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 26 dieną. Išankstinis balsavimas rinkimuose jau prasidėjo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius