Buvo vertinama kaip pajėgiausia
Lyriškai ir muzikaliai savo sunkumus apdainuoja Viktoras Uspaskichas. Bet šiam politikui ėmė nesisekti tik vėliau karjeroje. 2003 m. jis, būdamas milijonieriumi Seimo nariu, įkūrė Darbo partiją. Skelbta, kad ši partija taps pajėgiausia politine jėga Lietuvoje.
Mažiau nei per mėnesį nuo įsteigimo Darbo partija, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, tapo palankiausiai vertinama politine jėga Lietuvoje. Tuo metu kitos partijos ją kaltino populizmu.
Tai buvo Darbo partijos sėkmės metai, bet netrukus prasidėjo ir fiasko laikotarpis.
Jau po metų Darbo partija žengė į savo pirmuosius rinkimus, bandydama patekti į Europos Parlamentą (EP). Rinkimus laimėjo triuškinamai, iškovojusi penkis mandatus iš Lietuvai skirtų 13.
Tų pačių metų rudenį partijos laukė ir dar vienas iššūkis – Seimo rinkimai. Ir čia V.Uspaskicho vedama nauja politinė jėga atsidūrė pirmose vietose.
Tai buvo Darbo partijos sėkmės metai, bet netrukus prasidėjo ir fiasko laikotarpis.
2006 m. – juodžiausi metai Darbo partijai
Po metų partijos lyderis pasitraukė iš ūkio ministro posto ir atsisakė Seimo nario mandato, nes Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino jį supainiojus viešuosius ir privačius interesus. Taip pat politikas, siekdamas gauti leidimą dirbti su slapta informacija, Valstybės saugumo departamentui (VSD) pateikė galbūt melagingą informaciją dėl savo išsilavinimo.
Apie atsistatydinimą V.Uspaskichas pareiškė iš Rusijos faksu atsiųstame rašte.
„Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią savaitę patenkino V.Uspaskicho prašymą panaikinti jo Seimo nario mandatą. Buvęs Seimo narys ir buvęs ūkio ministras nusprendė paišdykauti prie jūros ir tik paišdykavęs nuspręsti, ar rudenį dalyvauti naujuose rinkimuose į Seimą. Jei vėl būtų išrinktas, V.Uspaskichui grėstų apkalta, jei būtų nustatyta, kad jis suklastojo aukštojo mokslo diplomą“, – tada pranešė žiniasklaida.
V.Uspaskichas jam mestus įtarimus dėl suklastoto rusiško diplomo neigė. Ši tema pamažu nurimo, tačiau netrukus Seime Darbo partijos frakcija subyrėjo. Buvęs partijos narys Viktoras Muntianas su savo šalininkais įkūrė Pilietinės demokratijos frakciją. Sužlugo ir koalicinė socialdemokratų, socialliberalų, valstiečių liaudininkų bei Darbo partijos vyriausybė. Todėl „darbiečiai“ perėjo į opoziciją.
Tai dar ne visos bėdos 2006 m. užgulusios Darbo partiją. Tie metai politinei jėgai tapo juodžiausiais.
Prieglobsčio ieškojo Maskvoje
Partijai 2006 m. staiga pateikti įtarimai neįtraukus į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų, apie 23 mln. litų išlaidų bei nesumokėjus apie 4 mln. litų mokesčių. Įtariamuoju byloje tapo ir partijos lyderis V.Uspaskichas, kuris tais pačiais metais pabėgo į Rusiją bei pasiprašė politinio prieglobsčio.
Kitų metų rugsėjį V.Uspaskichas Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kurioje kaltino Lietuvos teisėsaugą pažeidinėjant žmogaus teises, tačiau vis dėlto į Lietuvą grįžo, buvo suimtas. Jam pritaikytas namų areštas.
„Aš nebūčiau atėjęs į politiką, jeigu nebūtų tokios paklausos. Matyt, paklausa buvo, jeigu buvo toks reitingas, pasitikėjimas ir visa kita. Jeigu nebus tos paklausos, tai kam eiti. Taip yra ir su prekėmis – kam prekei gulėti prekystalyje, jei ji niekam nereikalinga? Politikoje tokia pat sistema“, – vos tik žengęs iš oro uosto mįslingai apie savo ateitį kalbėjo V.Uspaskichas.
Kol jis nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Maskvoje, žiniasklaidoje daug nagrinėta jo biografija, išryškinti ryšiai su Kremliumi, o Darbo partija vadinta prorusiška.
Tai nesutrukdė V.Uspaskichui namų arešto sąlygomis dalyvauti rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą Dzūkijos rinkimų apygardoje. Ir, pasirodo, paklausos, kaip sakė pats, nebuvo. Jis pralaimėjo teisininkui, kuris išgarsėjo gynęs V.Uspaskicho įmonės darbuotoją, kuri pareiškė, kad darbdavys atlyginimą mokėjo vokeliuose.
Trejus metus partija praleido be didesnių skandalų
Žiniasklaidą nuolatos kritikavęs dėl neteisingo jo vaizdavimo, tačiau niekada kameros nevengęs ir netgi mėgavęsis dėmesiu V.Uspaskichas 2007 m. ir vėl išrinktas Darbo partijos pirmininku. Savo bendražygius milijonierius politikas kitais metais turėjo ir vėl vesti į Seimo rinkimus.
Jam pasisekė. Ne taip triuškinančiai, kaip anksčiau, bet net ir teisėsaugos akiratyje figūruojanti partija sugebėjo rinkimuose iškovoti aštuonis mandatus ir pakliūti į opoziciją. Po metų V.Uspaskichas išrinktas į EP.
Treji metai darbo partijai prabėgo ramiai, bet jau 2011 m. Generalinė prokuratūra mokesčių slėpimo byloje pradėjo V.Uspaskichą kaltinti dalyvaujant nusikalstamos organizuotos grupės veikloje. Anot prokuratūros, Darbo partijos vadovas organizavo neteisėtą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Tuo metu pasirodė žinia, kad ir VRK, nežinodama apie Darbo partijos dvigubą buhalteriją, per keletą metų neteisėtai skyrė beveik 5 mln. litų dotacijų.
Teismas bylą atvertė ir vėl, nes prieš tai europarlamentarą saugojo neliečiamybė, tačiau šį statusą EP panaikino. V.Uspaskichas tikino, kad byla yra sufalsifikuota, nes nėra įrodymų, jog šis davė pavedimų elgtis neteisėtai.
Emigrantus žadėjo grąžinti blynais ir barščiais
Nagrinėjant Darbo partijos bylą išaušo ir kiti rinkimai.
„Jūs klausiat, kas vaikus į Lietuvą iš Airijos grąžins. Močiut, tai jūsų barščiai ir skanūs blynai“, – politinėje agitacijoje tada žadėjo V.Uspaskichas.
Kreipdamiesi į močiutes ir jų barščius, „darbiečiai“ bandė patekti į Seimą. Bet ne tik esą nuoširdžiais raginimais bandyta paveikti rinkėjus. Pasibaigus rinkimams, pasirodė žinia, kad partiečiai ar jų pavesti žmonės pirko balsus iš kalinių.
Viešumoje pasirodė medžiaga, kaip kaliniams siūlyti pinigai, kad šie balsuotų už kandidatą Joną Pinskų. Buvo pradėta baudžiamoji byla. Tie, kurie dalyvavo šioje schemoje, tarp jų ir buvęs darbo partijos kandidatas, nuteisti.
„Na, garbės nedaro, todėl, kad Darbo partija iš tikrųjų užsiiminėja rinkimais, todėl kažkas norėjo ištraukti labai negerų dalykų. Mes matėme ir kitų [taip besielgiančių] partijų, bet mūsų partija – pragmatikai. Mes nelendame į triukšmus“, – situaciją tada komentavo V.Uspaskichas.
Tačiau triukšmo šiai partijai išvengti nepavyksta jau 12 metų. Tais pačiais metais, kai Darbo partija gavo nemažai mandatų ir buvo kvestionuojamas jos agitacijos švarumas, pasisakė ir Dalia Grybauskaitė.
„Vyriausybės formavime, mano nuomone, negali dalyvauti partija, kuri įtariama rinkimuose padariusi daugiausiai šiurkščių pažeidimų, įtariama dėl juodosios buhalterijos ir neskaidrios veiklos ir kurios lyderiai yra kaltinamieji baudžiamojoje byloje. Palaikysiu tik tą politinę jėgą, kuri sugebės suformuoti daugumą be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos“, – tada pranešė prezidentė.
Neliečiamybę panaikino trims partijos nariams
Vis dėlto vyriausybė kartu su Darbo partija buvo suformuota. Į Seimą pakliuvo ir trys Darbo partijos byloje atsidūrę politikai: tas pats V.Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė. Jų Seime laukė balsavimas dėl neliečiamybės panaikinimo. Tai tapo dideliu išbandymu valdančiajai koalicijai. Partijos lyderis tuo metu Seime pasakė šią išgarsėjusią frazę: „Siekėte visi, kad Darbo partijos vadovo neprileistų prie posto. Pasiekėt. Siekėte, kad kitų Darbo partijos stiprių vadovų neprileistų prie posto. Pasiekėt. Ko jums dar reikia? Kraujo pagerti? Jums ką, vieną atidaryti ir duoti pačiulpti?“
Tą pačią dieną Seimas visų trijų parlamentarų neliečiamybę panaikino. Jau po pusės metų Vilniaus apygardos teismas Darbo partijos lyderius pripažino kaltais. V.Uspaskichui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, V.Vonžutaitei – trejų metų, V.Gapšiui – daugiau kaip 35 tūkst. litų bauda.
Tai buvo pirmas kartas, kai teisėsaugai pavyko nubausti V. Uspaskichą.
Tačiau nuteistieji kreipėsi į apeliacinį teismą, kuris šiais metais juos išteisino. Anot teisėjos, ta partija, kuri buvo padariusi nusikaltimą, – nebeegzistavo, nes buvo įsiregistravusi kitu pavadinimu, susijungusi su leiboristų partija. Tad nusikaltusieji galiausiai tiesiog paklojo kelių tūkstančių eurų baudą.
Partijos vairą perėmusi politikė kontroversijų neišvengė
Nepaisant bylos, Darbo partija šioje kadencijoje dirba ganėtinai ramiai. Naująja partijos pirmininkė tapo Loreta Graužinienė, kuri prieš trejus metus užėmė ir Seimo pirmininkės postą. Per tą laikotarpį L.Graužinienė taip pat neišvengė didelių kontroversijų.
Net porą kartų susipynęs pirmininkės liežuvis iškėlė L.Graužinienę į pirmuosius puslapius. Pirmą kartą pirmininkei eteryje nepavyko ištarti žodžio „Konstitucija“. Viešojoje erdvėje pasirodė sumontuota daina.
Kitą kartą koją pirmininkei taip pat pakišo kalbinis liapsusas kovo 11 d. renginyje cituojant Justiną Marcinkevičių, kai vietoje žodžio „Lietuva“ išėjo žodis „lieva“.
Tačiau daugiausiai kontroversijų sukėlė šis įvykis Seime: „Iš karto noriu informuoti visus, kad privalome išimti abu žuvininkystės įstatymus, nes primaišėme – ne į tuos įstatymus pribalsavome ne tuos straipsnius.“
Tačiau V.Graužinienės karjeros tai nepaveikė. Darbo partiją ir toliau krečiant įvairiausiems skandalams, ji liko stabiliausia partijos narė valdžioje. Pernai Darbo partijos lyderio postą užleidusi naujam nariui, nuo partijos „Tvarka ir teisingumas“ atskilusiam Valentinui Mazuroniui.
Jis prie partijos vairo stojo užtikrintas, jog šiais metais Darbo partija sugebės pakartoti savo sėkmę rinkimuose, nors savo europarlamentaro, mandato neatsisako – vieną koją vis dar laiko Briuselyje.
Naujasis partijos vadovas kolegų užtarti nepajėgė
Tačiau netrukus po atsigavusio politinio gyvenimo ir nurimus skandalams, susitvarkius Darbo partijos gyvenimui Seime, vienas partijos narys apkaltintas korupcija.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko kratas parlamentaro Vytauto Gapšio namuose ir Seime. Buvo įtariama, kad jis galėjo gauti 25 tūkst. eurų kyšį iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Tuo metu V.Gapšiui, anot žiniasklaidos, tokie kaltinimai kėlė šypseną, o Seimo nario neliečiamybės atsisakyti nenorėjo. Naujasis partijos lyderis ne daug galėjo pasakyti šiuo klausimu.
„Galiu pasakyti tai, ką V.Gapšys pats pasakė – jis jokių kyšių iš „MG Baltic“ nėra paėmęs. O partija... Aš pirmą kartą iš jūsų girdžiu tą žodį „partija“, – situacija komentavo V.Mazuronis.
Vis dėlto V.Gapšys Seimo nario mandato atsisakė, o VRK jo, kaip dabartinio kandidato neliečiamybės statusą taip pat leido panaikinti. Byla šiuo metu svarstoma ir nagrinėjama.
Be šio triukšmo buvo kilę ir keli nesusipratimai „darbiečių“ valdomoje Žemės ūkio ministerijoje. Ministrė Virginija Baltraitienė raginta atsistatydinti po to, kai viena iš pavaldžių institucijų labdarai nupirko per brangių miltų.
Taip pat viešumo ir kaltinimų nepavyko išvengti, kai įtarta, jog Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir neva klastojo dokumentus. Tačiau ministrė poste liko ir visi skandalus nešę vėjai nurimo.
Darbo partija turi daugiau nei 21 tūkst. narį ir yra antra pagal dydį partija Lietuvoje. Ji priklauso centro politinei krypčiai. Šiais metais į Seimą bando patekti žadėdama didinti minimalų atlyginimą ir pasisako prieš pabėgėlių įsikūrimą Lietuvoje.
