Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams tai pranešė Aplinkos ministerijos ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai.
Aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko teigimu, teršalai pasklido 3,5 km teritorijoje, užterštas plotas sudaro 35 ha.
Anot jo, šiuo metu surinkta apie 90 tonų teršalų. Pirminiais skaičiavimais, iš viso jų į aplinką galėjo patekti nuo 100 iki 110 tonų.
Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė teigė turinti nepriklausomų ekspertų išvadas, kad per savavališką prisijungimą prie produktotiekio galėjo ištekėti 180-190 tonų dyzelino.
Aplinkosaugininkai džiaugėsi, kad naftos produktus pavyko sustabdyti prieš Juodupio miestelio tvenkinį, užkirstas kelias jiems patekti į Latvijos teritoriją.
G.Markausko parlamentarams pateiktoje pažymoje rašoma, kad nustatytas naftos produktų koncentracijos Juodupės tvenkinyje bei Vyžuonoje žemiau tvenkinio neturėjo sukelti ūmaus toksinio poveikio žuvims ir dumbliams.
Renkant teršalus rasta kritusių žuvų, negyvas bebras, gulbė.
Žalieji piktinosi, kad netiriama, kokį poveikį teršalai padarė gyvūnams, paukščiams. Mat pelkėje, kur įvyko ekologinė nelaimė, veisėsi į Raudonąją knygą įrašyti reliktiniai lašalai.
G.Markausko teigimu, „Mažeikių nafta“, kuriai priklauso produktotiekis, yra parengusi avarijos padarinių likvidavimo planą. Jame numatyta, kad aplinkos atstatymo darbai turi būti baigti iki spalio 20 d.
Aplinkosaugininkai tvirtino, kad gamtai padaryta žala dar nėra paskaičiuota, nes nebaigti rinkti teršalai. Tačiau neabejojama, kad ją atlyginti bus reikalaujama iš „Mažeikių naftos“.
Ikiteisminį tyrimą dėl savavališko prisijungimo prie naftotiekio atlieka Biržų policija ir prokuratūra.
„Mums nėra pasakyta, kad nustatytas pažeidėjas. Pretenzijos bet kuriuo atveju bus reiškiamos „Mažeikių naftai“, kuriai priklauso produktotiekis ir kuri neužtikrino, kad neįvyktų tai, kas įvyko“, – per komiteto posėdį trečiadienį sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.
Aplinkosaugininkų teigimu, „Mažeikių nafta“ suinteresuotas rasti vagis, nes jų padarytas prisijungimo prie vamzdyno prietaisas „apgavo“ įmonės kontrolės sistemą.
„Mažeikių naftos“ specialistai nebuvo matę tokio prietaiso, sugeba apgauti kontrolės sistemą, kad nesimatytų slėgio kritimo“, – teigė V.Jakštas.
Atlyginti padaryti žalą naftos perdirbimo bendrovės prašo ir vietos gyventojai, į kurių valdas pateko teršalai ir kurie nukentėjo likviduojant avariją. Pakapės kaimo gyventoja Genovaitė Matickienė yra pareiškusi pretenziją dėl išvažinėtos dirvos, sunaikintų dekoratyvinių medžių, naftos produktais užterštų paviršinių ir giluminių dirvožemio sluoksnių. Dėl to esą sumažėjo turto vertės patrauklumas.
Ekologinė avarija Rokiškio rajone kilo dėl nelegalaus prisijungimo prie naftos produktų transportavimo vamzdyno Juodupės seniūnijoje. Teršalai, trūkus prisijungimo žarnai, išsiliejo Šaltojos upelio užpelkėjusiame slėnyje.
Aplinkosaugininkams apie įvykį pranešta kovo 25 dieną, kai atvykę gesinti gaisro ugniagesiai negyvenamoje sodyboje rado žarną, einančią link naftos produktų transportavimo vamzdyno per Šaltojos upelio užpelkėjusį slėnį.
Kovo 30 dieną dėl staigaus sniego tirpimo apylinkėse bei lietaus, smarkiai padidėjus vandens kiekiui, buvo pralaužtas apsauginis pylimas ir užpelkėjusioje vietoje susikaupę naftos produktai su vandeniu pateko į Vyžuonos upę. Rokiškio savivaldybė buvo paskelbusi, jog susidarė ekstremali situacija. Kovo 31 dieną pralaužtas apsauginis pylimas atstatytas, vėliau - sutvirtintas.
