„Mėnesio statistikos duomenys parodė, kad pasirinkome teisingą kelią, intensyvindami integravimą į darbo rinką ir griežtindami bedarbių aptarnavimo tvarką. Visi duomenys – laisvų vietų registravimo, tarpininkavimo įdarbinant, užimtumo galimybių didinimo duomenys rodo pozityvias tendencijas. Praeitą mėnesį darbo biržos beveik 28 tūkst. darbo ieškančių asmenų padėjo sugrįžti į darbo rinką tiesioginio tarpininkavimo įdarbinant bei užimtumo rėmimo pagalba“, – sako Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.
Rugpjūtį darbdaviai užregistravo 19,2 tūkst. laisvų darbo vietų – 10,8 proc. daugiau nei liepą. LDB duomenų bazėje neterminuoto darbo pasiūla išaugo 17,3 proc. – buvo registruota 13,6 tūkst. darbo pasiūlymų. Vasaros pabaigoje daugiausia darbuotojų reikėjo transporto, statybų ir paslaugų sektoriams. Paklausūs buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, suvirintojai, betonuotojai, tinkuotojai, statybininkai dailidės, staliai, dažytojai, virėjai, siuvėjai, pardavėjai ir pardavimo vadybininkai.
Per rugpjūčio mėnesį buvo įdarbinta 17 tūkst. žmonių, iš jų 11,5 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 3,2 tūkst. asmenų – 8,5 proc. daugiau nei liepą. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 7,7 tūkst. bedarbių. Darbo biržų konsultantai ir tarpininkai daug dėmesio skiria socialinei atskirčiai mažinti, ypač jaunimo užimtumui didinti ir ilgalaikio nedarbo prevencijai. Pasinaudodami valstybės teikiama parama darbo įgūdžiams įgyti ir subsidijuojamam įdarbinimui, beveik 1,5 tūkst. jaunų bedarbių tapo Europos Socialinio fondo finansuojamų projektų dalyviais. Iš viso į remiamojo įdarbinimo priemones nusiųsta 7,3 tūkst., iš jų 4,5 atliko viešuosius darbus.
Registruotas nedarbas rugpjūčio mėnesį mažėjo visoje šalies teritorijoje, tik Anykščių ir Lazdijų savivaldybėse paaugo 0,1 procentinio punkto. Didžiausias nedarbas buvo registruotas Vilniaus r. ir Mažeikų (po 20,6 proc.), Šalčininkų (19,8 proc.), Kelmės (19,7 proc.), Ignalinos r. ir Zarasų (po 19,5 proc.), o mažiausias – Neringos (4,0 proc.), Birštono (9,9 proc.), Pakruojo (11,3 proc.) ir Kėdainių (11,8 proc.) savivaldybėse.
„Aktyvūs didžiųjų miestų teritorinių darbo biržų specialistų veiksmai ženkliai įtakojo šių darbo rinkų teigiamas tendencijas“, – sako M.P.Balašaitis.
Vilniuje ir Šiauliuose nedarbo lygis sumažėjo po 0,4 proc. punkto, Kaune – 0,2 proc. punkto, Panevėžyje – 0,8 proc. punkto, Alytuje – 0,9 proc. punkto. proc. punkto. Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių yra Panevėžyje (16,4 proc.), mažiausia – Šiauliuose (12,6 proc.).
