„Mes atidžiai stebime šią situaciją ir manome, kad yra natūralu, jog žmonės gyvenantys tam tikroje šalyje turi išmokti jos kalbą. Tačiau daugumos kalbos mokymasis neturi būti susijęs su sąmoningu tautinių mažumų kalbos ir kultūrinės erdvės siaurinimu“, – ketvirtadienį Maskvoje sakė Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius.
Pasak jo, Lietuvos valdžios sprendimas „privertė susirūpinti ne lietuvių, ypač lenkų ir rusų tautines mažumas, kurios bijo praktiškai įgyvendinamos asimiliacijos ir pasikėsinimo į jų įstatymais užtikrintas teises gauti išsilavinimą gimtąja kalba“.
A.Lukaševičiaus teigimu, Rusijos URM šiuo klausimu palaikys ryšius su Lietuvos žinybomis. „Mes ir toliau atkreipsime Lietuvos valdžios dėmesį į šį faktą“, – sakė jis.
Seimo priimtą Švietimo įstatymą, kurį trečiadienį pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pastaruoju metu nuolat kritikuoja Lenkija dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose. Iš Varšuvos kaip ir dabar iš Maskvos skamba pareiškimai apie „asimiliaciją“.
Tuo metu D.Grybauskaitė teigia, kad šis įstatymas padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.
Lietuvos lenkų atstovai ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba. Nuo ateinančio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba turės būti mokoma Lietuvos geografijos ir istorijos bei pilietiškumo pagrindų.
