Diplomato teigimu, Lietuvos remiamas susitarimas pagal dabartinę Europos Sąjungos (ES) tvarką, numatantis judėjimą nuo valstybės sienos iki 50 kilometrų, yra diskriminacinis.
„Mes į tai žiūrime su dideliu nusivylimu (...). Mus labai nudžiugino Lenkijos iniciatyva, kuri kreipėsi į ES siūlydama užsienio šalių lankytojams atverti visą Kaliningrado sritį ir atvirkščiai. Tačiau dideliam mūsų apgailestavimui ir nusivylimui šis kreipimosi nepalaikė Lietuva“, – žurnalistams sakė Rusijos ambasadorius.
Komentuodamas parengtą, bet nepasirašytą susitarimą dėl judėjimo zonose, nuo sienos nutolusiose iki 30 arba iki 50 kilometrų, ambasadorius teigė, kad jis nesprendžia judėjimo klausimų.
„Toks dokumentas iš tiesų buvo parengtas, tačiau Kaliningrado srities gyventojai ir vadovybė kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją su prašymu tokio susitarimo nesudaryti, kadangi ji nesprendžia judėjimo klausimų ir yra diskriminacinio pobūdžio. Atsekti 30 ar 50 kilometrų ribą praktiškai neįmanoma, o tos zonos pažeidimas Rusijos piliečiams reikštų Šengeno zonos užsivėrimą“, – teigė V.Čchikvadzė. Mes į tai žiūrime su dideliu nusivylimu (...). Mus labai nudžiugino Lenkijos iniciatyva, kuri kreipėsi į ES siūlydama užsienio šalių lankytojams atverti visą Kaliningrado sritį ir atvirkščiai.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai sako, kad Lenkijos ir Rusijos pasiūlymai prašant bevizio režimo visai Rusijos Karaliaučiaus sričiai neatitinka ES Šengeno zonos reikalavimų.
Lietuva iš pradžių siūlo praktiškai išbandyti, kaip veiktų supaprastintas judėjimo per sieną režimas 50 kilometrų pasienio zonose.
Viceministras Evaldas Ignatavičius trečiadienį sakė, kad yra nuogąstavimų, „susijusių su saugumo reikalavimais, kontrabanda ir akcizinių prekių patekimų į Lietuvos teritoriją, kas išreiškiama konkrečiais skaičiais ir nuostoliais mūsų ekonomikai“.
Jis pabrėžė, kad Lietuva visuomet pasisakė už liberalesnį režimą Karaliaučiaus sričiai ir inicijavo, kad jai stojant į ES ir jungiantis prie Šengeno zonos būtų išlaikomos nemokamos ar pigesnės vizos.
„Be abejo, mes esame už ES, Lietuvos, Kaliningrado srities ir visos Rusijos bevizę perspektyvą, tačiau jei kalbame apie visos Rusijos ir ES bevizį režimą, tai yra kelias, susijęs su įvairiais namų darbais, dokumentų saugumu. Matyt, tai dar užtruks kažkiek laiko“, – kalbėjo diplomatas.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) praėjusią savaitę pranešė, kad jis su vidaus reikalų ministru Jerzy Milleriu laišku kreipsis į kitas ES šalis, siekdami paramos planui, jog Lenkijos ir Rusijos sutarimas dėl pasienio eismo apimtų visą Karaliaučiaus sritį.
Lenkija anksčiau kartu su Rusija kreipėsi į Europos Komisiją, kad Karaliaučiui būtų taikoma išimtis.
Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos, ją kirsti su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų.
