„Yra žinomi ministro pateikti pasiūlymai dėl Rusijos ir NATO santykių vystymosi. Apie tai gali būti kalbama tų pasiūlymų kontekste, tarp tų pasiūlymų yra kalbama ir apie ginkluotąsias pajėgas. Nežinau apie atskirus tokio pobūdžio pasiūlymus“, - BNS trečiadienį sakė L.Linkevičius.
„Galiu pasakyti vieną - Aljansas nesiskirsto į grupes. Visos NATO narės turi vienodą statusą, saugumas yra bendras visiems. Aljansas niekada nesutiks su narių skirstymu į kažkokias naujų ir senų narių grupes“, - konstatavo ambasadorius.
Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabovo teigimu, tokio susitarimo pasirašymas padidintų „NATO karinių veiksmų prognozavimo lygį“.
Trečiadienį Rusijos dienraštis „Komersant“ savo interneto svetainėje paskelbė, kad Maskva siekia, jog NATO įsipareigotų nedislokuoti „svarių ginkluotųjų pajėgų“ naujose narėse, tarp kurių yra ir Lietuva.
Toks įsipareigojimas numatytas Rusijos gynybos ministro Sergejaus Lavrovo praėjusiais metais NATO generaliniam sekretoriui perduotame dokumente, pavadintame „Susitarimas apie Rusijos ir NATO santykių pagrindus“. Teigiama, kad buvo susitarta neskelbti apie tokius pasiūlymus, tačiau derybos dėl jų esą vyko.
Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabovo teigimu, tokio susitarimo pasirašymas padidintų „NATO karinių veiksmų prognozavimo lygį“.
Pasak publikacijos, galimo NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno vizito į Rusija lapkričio pradžioje metu gali būti tariamasi dėl termino „svarios ginkluotosios pajėgos“ apibrėžimo ir minėto pasiūlyto susitarimo pasirašymo.
NATO diplomatas „Komersant“ teigė, jog kol kas sunku pasakyti, kas iš to išeis. Jo žodžiais, „svarių ginkluotųjų pajėgų“ terminas niekada nebuvo aiškiai aprašytas, o Aljansas yra įsipareigojęs užtikrinti naujų savo narių saugumą.
„Kas yra “svarios„ pajėgos? Brigada ar divizija? Mes manome, kad keli šimtai ar net tūkstančiai žmonių - ne “svarios„ pajėgos. Bet jei, pavyzdžiui, mes iš Vokietijos į Lenkiją permestume visą diviziją, tai turbūt jau būtų reikšminga“, - kalbėjo neįvardytas diplomatas.
„Mes netaikome sau kokių nors konkrečių apribojimų ar draudimų, kaip tai yra su branduoliniu arsenalu. Šalys turi teisę į gynybą“, - aiškino NATO atstovas.
„Komersant“ teigimu, Rusija Bulgarijoje ir Rumunijoje dislokuotus ir periodiškai besikeičiančius 3-5 tūkst. JAV Karinių oro pajėgų karių laiko svariomis pajėgomis. Tuo metu Vašingtonas taip nemano.
Nors Rusijos UR ministro pasiūlymai, anot L.Linkevičiaus, nėra tiesiogiai susiję su atsinaujinusiomis kalbomis apie Įprastinės ginkluotės Europoje ribojimo sutartį, Lietuva jau yra išreiškusi nerimą, kad didžiosioms valstybėms tariantis dėl šios sutarties atgaivinimo nenorėtų tapti „tarpine ir buferine zona“.
Manoma, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime Lisabonoje gali būti užsiminta apie gynybos planų patvirtinimą Baltijos šalims.
