Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė: Lietuvos ir Rusijos dvišalė prekyba auga, bet politinis dialogas yra apimtas sąstingio

Interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ jis teigė, kad pagrindinėmis dvišalių santykių problemomis yra Lietuvos Vyriausybės ketinimai pertvarkyti šalies dujų sektorių, skirtingai vertinamų istorijos klausimų „politizavimas“.

„Kaip jau ne kartą esame pažymėję, rimtą susirūpinimą mums kelia Lietuvos Vyriausybės ketinimai pertvarkant dujų sektorių įgyvendinti radikaliausią Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo variantą, neatsižvelgiant į užsienio investuotojų, visų pirmą į kompanijos „Gazprom“, interesus“, – sakė Č.Čchikvadzė.

„Tenka apgailestauti dėl kai kurių politinių jėgų bandymo šiandienius Rusijos ir Lietuvos santykius paversti bendros praeities įvykių skirtingos interpretacijos įkaitais. (...) Nenorime, jog istorinė tiesa būtų pasmerkta užmarščiai. Tačiau taip pat nenorime, kad aktuali dvišalių santykių darbotvarkė ir jos perspektyvos būtų apsunkintos bandymu politizuoti praeities įvykius. Už juos nei šiuolaikinė Rusija, nei dabartinė Lietuvos vadovybė negali būti atsakingos“, – kalbėjo ambasadorius.

Problema, anot diplomato, yra ir „rusakalbės erdvės“ siaurinimas.

Jis sakė esantis nusivylęs Lietuvos pozicija tariantis dėl lengvesnio judėjimo pasienyje. Rusija nori, kad Lietuva pasienio regionu pripažinto Karaliaučiaus gyventojams atvertų ne 50 kilometrų pasienio ruože esančią savo teritoriją, o dydžiu maždaug prilygstančią Rusijos eksklavui. Tačiau Lietuva su tuo nesutinka.

Problema, anot diplomato, yra ir „rusakalbės erdvės“ siaurinimas.

„Kaip ir anksčiau, nerimą kelia rusų kalbos išsaugojimo klausimai, rusakalbės šviečiamosios, kultūrinės ir informacinės erdvės siaurinimas. Pirmiausia turiu galvoje naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, kaip pripažįsta ir ekspertai, siaurina tautinių mažumų teisę įgyti išsilavinimą gimtąja kalba, taip pat Tautinių mažumų įstatymo nebuvimą“, – vardijo V.Čchikvadzė.

Kaip teigiamą dvišalių santykių bruožą jis minėjo augančias prekybos apimtis.

„Dvišalė prekybos apimtis po 2009-ųjų, kai buvo sumažėjusi, augo antrus metus. 2011-ųjų duomenimis, ji sudarė 8 mlrd. JAV dolerių (apie 21 mlrd. litų). Rusija toliau yra svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Pažymėtini ir pozityvūs, abiem šalims naudingi ryšiai tarp kai kurių mūsų ministerijų bei žinybų, tarkime, Žemės ūkio, transporto. Turime sėkmingo regioninio bendradarbiavimo pavyzdžių“,- kalbėjo ambasadorius.

Pasak jo, Rusijos ir Lietuvos pasitikėjimo forumo įkūrimas „padėtų sukurti pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo atmosferą tarp mūsų tautų“.

„Mūsų požiūriu, būtų prasminga, jei iniciatyvos dėl tokios koncepcijos ir šio tarptautinio instituto formavimo imtųsi dvišalės parlamentų grupės. Jos pritrauktų ir pilietinės visuomenės bei verslo atstovų“, – sakė Rusijos atstovas.

Diplomatinį darbą Lietuvoje V.Čchikvadzė vadino sunkiausiu per beveik 45 metus trunkančią karjerą.