Trakuose vykusio užsienio ir saugumo politikos ekspertų susitikimo dalyviai sakė labiausiai laukiantys, kurį kelią – integraciją į ES ar Rusijos kuriamą struktūrą – pasirinks Ukraina.
„Žinome, kad tie procesai vyksta, žinome, kad yra ambicijos kurti Eurazijos sąjungą, procesas vyksta. Jeigu kas nors mano, kad tai kažkoks skambus politinis pareiškimas, mano manymu, jie klysta“, – žurnalistams sakė L.Linkevičius Trakuose pasibaigus tradiciniam „Sniego susitikimui“.
„Tai labai apčiuopiama struktūra, kuri gimsta (...). Išskirčiau Ukrainą. Labai įdomu, kur jis pasuks. Kalbant apie Rytų partnerystę ir Euraziją, tokios didelės šalies kaip Ukraina vaidmuo yra svarbus“, – teigė ministras.
Eurazijos muitų sąjunga, kuriai dabar priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas, pastaraisiais metais tapo vienu iš Maskvos prioritetų. Rusija siekia, kad iki 2015 metų ji peraugtų į Eurazijos ekonominę sąjungą.
Šiuo metu Eurazijos muitų sąjungos komisijoje dirba per tūkstantį žmonių, pernai pradėjo veikti Eurazijos ekonominės bendrijos teismas.
Kai kurie apžvalgininkai tai vadina iššūkių Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės projektui, nes rytinėms ES kaimynėms tenka rinktis vieną iš šių kelių.
Buvęs Lenkijos gynybos ministras, Senato narys Bogdanas Klichas Eurazijos sąjungą pavadino pirmiausia politiniu projektu, kuriuo Maskva siekianti demonstruoti savo įtaką.
„Nebūčiau linkęs per daug išpūsti Eurazijos sąjungos koncepcijos. Turiu įspūdį, kad tai daugiau politinis projektas, nors ir turi ekonominę dimensiją“, – sakė B.Klichas.
Jo nuomone, Maskvos ir Briuselio konkurenciją labiausiai pajus Ukraina.
„Žinoma, kad bus konkurencija tarp Maskvos ir Briuselio pasiūlymų, pirmiausia Ukrainai, ir tai bus išbandymas Briuseliui metų pabaigoje“, – kalbėjo B.Klichas.
Tuo metu Vokietijos Maršalo fondo atstovė Constanze Stelzenmueller, paklausta ar Eurazijos sąjungos projektas yra iššūkis Vakarams ir Rytų Europos regionui, atsakė: „Ne, nemanau“.
„Tai rusiškas vakarų institucijų pamėgdžiojimas, nesuprantant nei normatyvinės tų institucijų kultūros, nei konteksto. Todėl aš nemanau, kad tai iš tikrųjų į ką nors išsivystys. Nemanau, kad ji (sąjunga) turi ateitį“, – teigė Vokietijos ekspertė.
Pasak jos, Eurazijos projektas tikriausiai turi tam tikrų mažesnių tikslų, nei kontinentinio bloko sukūrimas, tačiau „jie yra lengvai matomi“.
„Esmė ta, kad mes nebegyvename Šaltojo karo laikotarpiu ir šiandien net ir galingos šalys, o Rusija vis dar yra galinga šalis, turi mokėti įtikinėti, kitaip tariant joms reikia minkštosios galios.
Rusijos minkštoji galia yra ribota net ir jos kaimynystėje. Kadangi kaimynystė yra trapi, kadangi daug šalių į vakarus nuo Rusijos pačios nėra tikros dėl savo likimo, Rusija vis dar gali šiek tiek pagrasinti, šiek tiek bauginti, bet ji iš tiesų neturi daug teigiamos įtikinėjimo galios. Dėl paprastos priežasties – pati Rusija nėra sektinas pavyzdys“, – kalbėjo C.Stelzenmueller.
Paryžiuje įsikūrusio Strateginių tyrimų fondo direktorius Camille Grandas sakė, jog Maskva šiuo projektu siekia įtvirtinti lyderystę, tačiau tai gali pasirodyti priimtina ne visoms posovietinėms šalims.
„Žinoma, tai Rusijos bandymas įtvirtinti lyderystę artimajame užsienyje. Nesu tikras, ar tai veiks, nes dalyvių interesai gali glūdėti kitur – artimesniuose santykiuose su ES ar kitose kryptyse. Neaišku, ar dinamika plėtosis“, – sakė C.Grandas.
Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Atlantic Council“ atstovas Robertas Nurickas BNS sakė, kad Eurazijos sąjunga yra ne tiek nukreipta atkurti Sovietų Sąjungą, kiek įvairiais susitarimais susaistyti vadinamojo artimojo užsienio šalis su Maskva ir neleisti joms integruotis į Vakarus.
„Aš nemanau, kad tai bandymas atkurti Sovietų Sąjungą dėl paprastos priežasties – nemanau, kad Rusija norėtų prisiimti tas atsakomybes, kurios atsirastų kartu su šiuo procesu.
Aš manau, kad jie nori pagarbos ir dominavimo, tai nėra institucinių ryšių keitimo klausimas. Iš esmės tai reiškia, kad yra susitarimų komplektas, kuris labai apsunkintų tų šalių tolesnę integraciją į Vakarus. Manau, tai labai svarbus prioritetas V.Putinui“, – teigė JAV ekspertas.
„Manau, kad jam teks nusivilti. Bent jau kiek tai susiję su Eurazijos sąjunga, kadangi tie tikslai yra susiję su šalių suverenumo apribojimu, o jį dauguma šių šalių labai nori išsaugoti“, – kalbėjo R.Nurickas, pabrėžęs, kad „didysis prizas“ Rusijos inicijuotame procese yra Ukraina.
Trakuose viešėjusi Gruzijos užsienio reikalų ministrė Maja Pandžikidzė pareiškė, kad Eurazijos sąjunga jos šalies nedomina.
„Vienintelė sąjunga, prie kurios prisijungime, bus Europos Sąjunga, o vienintelis aljansas, į kurį stosime – NATO“, – BNS sakė ministrė.
ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas lapkričio mėnesį vyks Vilniuje.
