Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

S.Skvernelis: atrodo, kad universitetų administracijos dirba sau

Saulius Skvernlis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Saulius Skvernlis
Šaltinis: Lrt.lt
3
Skaitysiu vėliau
A A

Kitą savaitę premjeras Saulius Skvernelis žada pristatyti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos gaires. Iniciatyvos, kiek ir kokių universitetų turi likti, laukiama tiek iš pačių aukštųjų mokyklų, tiek iš verslo aplinkos, tiek iš akademinės bendruomenės. Be to, bus vertinami universitetų moksliniai pasiekimai.

Tik apsvarsčius visas alternatyvas, bus įvardijami konkretūs universitetų skaičiai, laidoje „Dėmesio centre“ sako ministras pirmininkas S.Skvernelis. Taip pat interviu su juo – apie VMI viršininko nušalinimą nuo pareigų, krašto apsaugą ir pastangas į Lietuvą prisikviesti „Tesla“.

STT laiškas vietoj pradėto ikiteisminio tyrimo – normalu

– Mokesčių inspekcijos viršininkas Dainoras Bradauskas nušalintas nuo pareigų, nes STT parašė laišką. Kokia čia nauja forma?

– Tai nėra nauja forma. Ikiteisminio tyrimo institucijos atlieka tyrimus ir pamačiusios, kad yra galimi tarnybinio nusižengimo požymiai, tą informaciją jos pateikia institucijoms, kurioms yra pavaldus vienas ar kitas valstybės tarnautojas. Tai ir buvo padaryta.

– Jūs taip pat tą informaciją matėte, su ja susipažinote. Ar teisingai suprantu, kad situacija yra tokia, kai tarsi viskas aišku, kad žmogus kažkam padeda ir kažką daro, bet teisti nėra už ką?

– Aš tos informacijos turiu tiek, kiek reikia išlaikant principą „būtina žinoti“. Visa informacija yra pateikta finansų ministrui. Kiek mane informavo, tai galima susidaryti tokias prielaidas, kad baudžiamojo persekiojimo metu yra nustatyti pažeidimai, kurie negali būti ignoruoti ir turi būti įvertinti. Jei būtų renkami įrodymai dėl baudžiamojo persekiojimo, tai ta informacija būtų likusi STT ir būtų tęsiama per baudžiamojo persekiojimo prizmę.

– Buvo naudojamos priemonės prieš tam tikrus verslo atstovus, o tyrimo metu paaiškėjo santykiai su VMI viršininku, taip?

– Negaliu komentuoti. Tačiau žinant ikiteisminio tyrimo apimtis, tikėtina, kad tokios priemonės ir buvo taikomos, bet aš tikrai nežinau detalių ir man nereikia jų žinoti.

– VMI viršininko tėvas Bronius Bradauskas sako, kad jo sūnus pajudino dideles verslo organizacijas ir dėl to dabar kenčia. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?

– Matyt, tai yra tiesiog žmogaus reakcija. Palaukime Finansų ministerijos atliekamo tyrimo, jis neturėtų būti ilgas. Tada bus pateikta ta informacija.

– Iš tos informacijos, kurią jūs gavote, tai būtų traktuojama, kaip tarnybinis nusižengimas, o ne nusikaltimas?

– Pagal šiandieninę situaciją taip.

– O potenciali tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų?

– Negaliu sakyti, kokia bus siūloma. Šį sprendimą turės priimti Finansų ministerija.

– Iš to, ką jūs žinote, nėra pagrindo kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę?

– Negaliu tokia informacija disponuoti. Tiek, kiek galėjau pasakyti, tiek ir pasakiau.

– Pati forma, kad STT rašo laišką, o ne pradeda ikiteisminį tyrimą, jums, kaip teisininkui, atrodo normalu?

– Viskas yra normalu, kadangi viena iš ikiteisminio tyrimo institucijų, vykdydama ikiteisminį tyrimą ar kriminalinės žvalgybos veiksmus, surenka informaciją ir vertina, ar pakanka įrodymų baudžiamajam persekiojimui, ar ne. Jei nepakanka arba tie įrodymai nėra tvirti, bet akivaizdžiai matosi pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, tada atiduodama tiesioginiam institucijos vadovui spręsti dėl tarnybinės atsakomybės.

– Viešai nuskambėjo, kad tai gali būti susiję su „Maximos“, „MG Baltic“ koncernu susiję reikalai. Jūs galite tą patvirtinti?

– Tiesiog nespėliokime, tą informaciją pateiks Finansų ministerija.

Reformos gaires sudėlioja finansiniai ir demografiniai rodikliai

– Premjere, kitą savaitę jau planuojame pristatyti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos gaires. Galite trumpai pasakyti, kokia pertvarkos esmė?

– Pagal dabartines demografines tendencijas, prognozuojamas mokyklų absolventų skaičius 2021 m. – apie 15 tūkstančių. Jei kalbame apie aukštojo mokslo kokybę ir kartelės įvedimą, penkiabalėje sistemoje – stipraus trejetukininko galimybes, tai iš tų 15 tūkst. mes turėsime apie 6 tūkst. potencialių studentų.

Tai liūdina turint 14 valstybinių universitetų, didelį tinklą kolegijų, nevyriausybinių aukštųjų mokyklų. Kitas labai svarbus parametras pagal turimų studentų skaičių – tai, kad vienas iš regioninių universitetų neturi nė 3 tūkstančių studentų. Taip pat svarbus ir finansų panaudojimas, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto biudžete apie 13 proc. sudaro administravimo išlaidos, turime universitetus, kur šios išlaidos siekia apie 32 proc. biudžeto. Tai reiškia, kad administracija dirba pati sau.

Svarbus ir finansų panaudojimas, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto biudžete apie 13 proc. sudaro administravimo išlaidos, turime universitetus, kur šios išlaidos siekia apie 32 proc. biudžeto. Tai reiškia, kad administracija dirba pati sau.

Taigi, bus pristatomos gairės, duodama iniciatyva per trumpą laiką aukštosioms mokyklos pačioms pasiūlyti tai, kaip jos įsivaizduoja galimus sujungimus, savo ateitį. Įvertinus visus pasiūlymus ir alternatyvas, bus priimtas sprendimas, kaip teisiškai ir finansiškai paskatinti padaryti optimalų valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą.

– Valstybinių universitetų steigėjas yra LR Seimas. Dėl kiekvieno universiteto Seimas turėtų priiminėti atskirą sprendimą. Taigi jūs kitą savaitę jau planuojate pateikti Seimui galutinį modelį, kaip turėtų atrodyti šalies aukštosios mokyklos ir kiek jų turėtų būti?

– Mes tikrai pateiksime. Kadangi šiuo metu Seime nevyksta sesija ir posėdis bus susijęs su mūsų valstybės įvykiais 12 ir 13 dienomis, dirbame komitetuose, frakcijose. Pristatysime tas gaires, o jas pristačius matysis potencialas, kiek tų mokyklų gali būti pagal labai aiškius subjektyvius kriterijus. Finansiniai ir demografiniai kriterijai labai aiškiai sudėlioja perspektyvas.

Kol kas skaičiaus nenoriu sakyti. Mes girdime objektyviai pagrįstus argumentus, tai tas skaičius gali kisti. Taigi kol kas laukiame iniciatyvos iš pačių universitetų, studentų, tėvų ir vyriausybinio sektoriaus. Jei kalbame apie aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą, tai mes žvelgiame šiek tiek plačiau, „įjungiame“ atskirus regionus, pavyzdžiui, Kauną. Čia labai svarbus yra Kauno savivaldybės, verslo aplinkos ir akademinės bendruomenės sprendimas. Jų balsą mes norime girdėti.[...]

Tikslas yra vienintelis – aukšto lygio išsilavinimas, universitetai ir konkurencingi darbo rinkoje juos baigę absolventai. Nepamirškime, kad universitetas nėra vien. Tai yra mokslinius tyrimus vykdanti švietimo įstaiga. Ji šioje srityje turi duoti labai aiškius rezultatus. Pažiūrėkime, kokie inovatyvūs tyrimai yra padaryti universitetuose per paskutinius keletą ar keliolika metų. Tą reikia įvertinti – ar realiai vyksta mokslinė tiriamoji veikla.

Privalomas karinis ugdymas mokyklose – ne bandymas reanimuoti sovietmetį

– Premjere, planuojate keisti partijų susitarimą dėl gynybos – turiu omenyje didesnį finansavimą. Ar kariuomenė pasiruošusi priimti tokį pinigų didėjimą? Turiu omenyje nesutvarkytą viešųjų pirkimų sistemą ir panašiai.

Vertinant geopolitinę situaciją, mes negalime sakyti, kad pasiekėme 2 proc. ir taškas. Taip, tada mes galėsime partneriams, kurie pasirengę ginti, pažiūrėti į akis.

– Turime užsibrėžę tokį tikslą, tai yra vyriausybės programoje, tam pritarė Seimas – kad 2018 m. mes pasiektume tuos skaičius [2 proc. BVP krašto gynybai – red. past.]. Taip pat mes sakome, kad pasiekus 2 proc. BVP dar nebus užbrėžta riba. Vertinant geopolitinę situaciją, mes negalime sakyti, kad pasiekėme 2 proc. ir taškas. Taip, tada mes galėsime partneriams, kurie pasirengę ginti, pažiūrėti į akis. Mes galėsime pasakyti, kad padarėme viską, kad patys galėtume gintis.

Tos problemos, kurias jūs minite, yra sprendžiamos. Naujas krašto apsaugos ministras komplektuoja komandą su ta intencija, kaip pirmiausia sutvarkyti viešųjų pirkimų sritį. Greičiausia bus pereita prie vieningos pirkimo agentūros, kuri pirks visai krašto apsaugos sistemai. Tai yra specifiniai pirkimai. Kalbant apie viešojo sektoriaus pertvarką, tai taip pat planuojame ir svarstome bendrąsias paslaugas centralizuoti į paslaugų centrą, kad visoms ministerijoms nereikėtų rūpintis ūkiniais, buitiniais reikalais, o tą galėtų atlikti speciali agentūra ar paslaugų centras.

– Privalomas karinis ugdymas mokyklose. Esate tvirtai apsisprendę tai įvesti?

– Kaip mes įsivaizduosime turinį. Aš tai įsivaizduoju kaip jaunos visuomenės brandų pilietinį ugdymą, suvokimą, kas yra krašto gynyba, kokios yra grėsmės, kas yra pilietinis pasipriešinimas, kokios jo yra formos, kaip elgtis krizės atveju. [...] Kalbama apie mobilizaciją, apie civilių elgseną konflikto atveju, apie partizaninį karą, susipažinimą su kariuomenės struktūra ir t.t. Kiek reikės tos militaristinės dalies, tai diskusijų klausimas, bet aš esu kategoriškai prieš, jei būtų bandymas reanimuoti sovietmetį. Bet apie tai net nekalbama – diskutuojama apie visiškai kitą konceptą.

– Mes kalbame apie šį rugsėjį?

– Ne, šis rugsėjis būtų per ambicingas tikslas, juo labiau, kad lygiagrečiai vyks ir mokyklų pertvarkos procesai. Turime kalbėti apie ugdymo programas, tarp jų – vienas iš segmentų, kurį mes aptarėme, – kad tai nebūtinai bus specialus atskiras mokymo dalykas, jis galėtų būti integruotas per įvairias mokymo programas.

Mums reikia ruošti savo jaunus piliečius, būti savo valstybės patriotais žinant, kas yra propaganda, kibernetinės atakos, kaip apsisaugoti kompleksiškai, ir pasiruošti krašto gynybai. Galiausiai propaguoti, integruoti mūsų gynybines pajėgas. Tą mes privalome daryti. Visuomenė yra subrendusi kaip pilietinė visuomenė.

– Pats pasisakote už visuotinę privalomą karo tarnybą. Jūs kalbate apie tai, kad visi mokyklą baigę abiturientai aiškiai žinotų, jog jie tam tikrą laiką turės tarnauti tėvynei, atlikti pareigą ir po to nebūtų nei loterijų, nei šauktinių, kuriems 26 metai, jie baigę universitetus, turi šeimas ir panašiai. Tokia yra sistema?

– Tai yra idealus modelis. Kitą savaitę su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu pradėsime detaliau kalbėti, kaip jį įgyvendinti. Tačiau mes turime daug jaunimo, kuris būtų pakviestas tarnauti, bet neturime infrastruktūros. Dėl to bus pereinamasis laikotarpis. Bet kalbant apie socialiai atsakingą sistemą, tai ji turėtų būti tokia. Kol kas pakanka savanorių, bet toliau turėtume žiūrėti į atskirus segmentus – studentai, turintys šeimas, jau dirbantys žmonės ir t.t.

Tokiam modeliui reikia paruošti kariuomenės infrastruktūrą. Jei norime kalbėti apie stiprios valstybės ateitį, potencialus agresorius turi labai aiškiai matyti, kad mūsų valstybė nekartos 1940 m. įvykių, ji daro viską, kad galėtų pati priešintis ir save ginti. Tai yra geriausia atgrasymo priemonė.

Jei reikės, rašys laišką „Tesla“ prezidentui

– Šiandien pats prisijungėte prie verslininko Vlado Lašo iniciatyvos konsoliduoti valstybės pastangas bandant į Lietuvą prikviesti elektromobilių gamintoją „Tesla“ čia statyti baterijų ir automobilių gamyklą. Tai skamba fantastiškai. Apskritai, verta prasidėti su šia idėja?

– Net neabejoju. Mes dažnai turėdami per daug pesimizmo sakome, kad net nebandykime, mums nepavyks. Aš tikrai džiaugiuosi šita iniciatyva, kuri dabar apjungė mokslininkus, visuomenininkus ir valstybės institucijas. Džiaugsmingai jungiuosi ir manau, kad mes turime ne tik formaliai pažiūrėti, bet pabandyti. Turime visas galimybes parodyti, kad taip – šita gamykla gali atsidurti Lietuvoje.

– Kuris rašysite laišką „Tesla“ prezidentui? Jūs ar užsienio reikalų ministras?

– Jau per šitas tris savaites parašiau ne vieną laišką potencialiam, stambiam investuotojui ir jei reikės tai padaryti, nedelsiant bus parašytas [laiškas], pakviestas susitikti ir parodyti, kokios galimybės šitai investicijai atsidurti Lietuvoje.

Lrt.lt
Komentarai: 3
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min