Projektą lydinčiame aiškinamajame rašte reikalavimas poroms būti susituokusioms arba įregistravusioms partnerystę grindžiamas vaiko interesais augti pilnoje šeimoje.
Projekte, kuriam dar turi pritarti Vyriausybė ir kuris dar turės būti apsvarstytas Seime, be kita ko, numatyta galimybė užšaldyti embrionus.
Projektą lydinčiame aiškinamajame rašte reikalavimas poroms būti susituokusioms arba įregistravusioms partnerystę grindžiamas vaiko interesais augti pilnoje šeimoje.
„Žmogus turi galimybę išsaugoti savo lytines ląsteles, jei dėl esamos sveikatos būklės ar galimų sveikatos sutrikimų abejoja dėl savo vaisingumo ateityje. Tokių atvejų pasitaiko, kai asmuo suserga vėžiu ir po taikytos spindulinės terapijos gali tapti nevaisingas“, – teigiama projektą lydinčiame dokumente.
Įstatymo projekte numatyta, kad lytinių ląstelių, skirtų autologiniam naudojimui, paėmimo, paruošimo ir laikymo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, o su tuo susijusių išlaidų atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatoma žmogaus lytinių ląstelių banko ir asmens sutartyje.
Projekte taip pat teigiama, kad pagalbiniam apvaisinimui panaudojus ne partnerio lytines ląsteles ir gimus penkiems gyviems vaikams, likusios lytinės ląstelės turi būti sunaikintos. Tokia nuostata esą sudaro prielaidas mūsų populiacijoje išvengti artimų giminaičių santuokos ar partnerystės.
Įstatymo projekte nustatyta maksimali 5 metų lytinių ląstelių ir embrionų laikymo trukmė.
Komerciniai sandoriai, susiję su surogacija, vadinami niekiniais ir negaliojančiais kaip prieštaraujantys gerai moralei.
Numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas atliekamas tik tuo atveju, kai moteris ir (ar) jos partneris yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios realios sėkmės galimybės. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas ir tais atvejais, kai kyla grėsmė, kad natūraliai apvaisinus būsimam vaikui gali būti perduota genetinė liga.
Pagalbinis apvaisinimas pagal projektą galėtų būti taikomas tik pilnametei veiksniai ne vyresnei kaip 50 metų moteriai jos ir partnerio rašytiniu prašymu.
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikėtų pakeisti sveikatos apsaugos ministro 1999 metų įsakymą „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“, kuriame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat numatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys, ir kt.
Pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo projektą Vyriausybė jau teikė Seimui 2003 metais, tačiau 2008 metais jis grąžintas tobulinti. Šių metų vasarą SAM parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo pateiktas Vyriausybei, bet ši jo svarstymą atidėjo.
Pagalbinis apvaisinimas pagal projektą galėtų būti taikomas tik pilnametei veiksniai ne vyresnei kaip 50 metų moteriai jos ir partnerio rašytiniu prašymu.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą Seime yra įregistravęs ir buvęs sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis Čaplikas.
Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi minėtu 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, dėl vaisingumo sutrikimų kenčiančios šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18–49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2000.
Anot eksministro A.Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15–20 proc. visų Lietuvos šeimų (kas penkta ar šešta pora) yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų.
Tik mažiau nei pusė šių porų tiriasi, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos ir tik maždaug 2 proc. nevaisingų porų įveikia finansinius bei kitus apribojimus ir siekia pagalbinio apvaisinimo.
Siekdama sužinoti Lietuvos gyventojų požiūrį į pagalbinį apvaisinimą, SAM savo ruožtu užsakė visuomenės nuomonės tyrimą. 2009 metų kovą bendrovė RAIT atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 48 proc. apklaustųjų pritaria, kad pilnos tradicinės (moteris ir vyras) šeimos, negalinčios susilaukti vaikų, galėtų pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu.
Perpus mažiau – 24 proc. respondentų – pritartų pagalbiniam apvaisinimui ir tuo atveju, jei moteris gyvena be vyro ir nori vaiką auginti viena. Pagalbiniam apvaisinimui nepritaria 12 proc. apklaustųjų, o 16 proc. tyrimo dalyvių šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
