I.Degutienė: laisvė vertingesnė už turtus
Seimo pirmininkė Irena Degutienė savo kalboje akcentavo prieš 19 metų tvyrojusią tautos vienybę ir idealizmą, kai laisvė buvo svarbiau už ekonominę gerovę.
„Anuomet mes neskaičiavome ir negalvojome: kiek ir kas turi turto, kas gyvena geriau ar blogiau. Tuomet norėjome gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje ir patys kurti savo gyvenimo, savo vaikų ir anūkų ateitį. Tai mus vienijo. Šiandien, išnykus aiškiai regimoms grėsmėms valstybei, amžinosios ir dvasinės vertybės tarsi pasitraukė į antrą planą. Šiandien vertiname tik tai, kas yra materialu. Ar tokia tikrovė jau įveikė mus?“ – klausė I.Degutienė ir kvietė nežeminti Sausio 13-osios didvyrių „žygdarbio ir jų atminimo vardan siaurų vienadienių interesų, vardan pigesnio kubinio metro dujų ar elektros kilovatvalandės“.
Nežeminkime didvyrių vardan pigesnio kubinio metro dujų.Parlamento vadovė pabrėžė, kad ne tik žuvusieji, bet ir kiti parlamento, Televizijos bokšto, Televizijos ir radijo pastatų gynėjai buvo pasiryžę paaukoti viską, kad tik apgintų savo laisvę. Tačiau I.Degutienė prisiminė ir tuos, kurie „su atsargumu žvelgė į grėsmingus agresijos ženklus ir baiminosi tik dėl asmeninės – tačiau ne Lietuvos valstybės – ateities“.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad dabar dažnai nenorima prisiminti, kad okupacijos metais skiepytas susiskaldymas ir erozija buvo giliai įsismelkę į mūsų gyvenimus. „Ar tuomet įsišaknijusi erozija ir tik savosios naudos ieškojimas nėra mūsų dabarties neatskiriami palydovai?“ – į dabartį sugrąžino I.Degutienė.
S.Tamkevičius: sumenko pagarba maldai
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius akcentavo per beveik du dešimtmečius įvykusius pokyčius tautos mentalitete. „Šiandien lietuviai kitokie, nei prieš devyniolika metų. Vieni jaučiasi drąsesni ir saugesni nei anuometinės blokados mėnesiais, kiti – pikti ir nusivylę. Nelengva išrašyti receptą, ko reikia, kad dabarties išbandymų akivaizdoje būtume ištvermingi, drąsūs ir viltingi? Kas galėtų suvienyti Lietuvos žmones ir tarsi magnetas trauktų prie tėvų žemės visus, norinčius šiandien išsivaikščioti?“ – svarstė dvasininkas.
S.Tamkevičius netruko pereiti prie dabarties aktualijų, išreiškė nusivylimą dėl sumenkusios pagarbos maldai. „Sausio 13 – oji mums visada primins, kad juodžiausiomis Lietuvai valandomis stovėjo laisvės sargyboje žmonės, kurie tikėjo į Dievą ir mokėjo melstis. O gal, būdami Europos Sąjungoje, šitai užmiršime? Neseniai turėjau, prisipažinsiu, liūdną išgyvenimą. Baigiantis metams vienas dienraštis aprašė, kaip šios vyriausybės ministras pakliuvo į neaiškios reputacijos klubą ir tenai, tik įsivaizduokite, meldėsi, o gal net aptarinėjo valstybinės svarbos reikalus“, – publikaciją apie ūkio ministro Dainiaus Kreivio santykį su katalikiška organizacija „Opus Dei“ prisiminė arkivyskupas.
Nuo dvasininko kliuvo ir iniciatyva legalizuoti lietuviškos samanės gamybą. „Gelbėkite Lietuvos kaimą, ypač jaunimą, kad jis nepaskęstų alkoholyje. Kelia nerimą, kai lengva ranka uždegama žalia šviesa Lietuvą žudančiam alkoholiui. Pastarosiomis dienomis kelia nerimą lobistinės pastangos įtikinti Seimą, kad Lietuvos kaimą išgelbės naminės fabrikėliai. Lietuvai reikia kitokių gelbėtojų“, – į parlamentarus kreipėsi S.Tamkevičius.
R.Povilaitis: nusivylėme demokratija jos dar neįtvirtinę
1991-ųjų sausio 13 dieną žuvusiojo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Roberto Povilaitis akcentavo tolerancijos trūkumą šių dienų Lietuvoje.
Šiandien entuziazmas išblėso ir mes tarsi vėl atsidūrėme kryžkelėje.„Prieš 20 metų nė kiek neabejodami veržėmės į laisvąjį pasaulį, su užsidegimu griovėme geležinę sieną ir pradėjome kurti demokratinę valstybę. Šiandien entuziazmas išblėso ir mes tarsi vėl atsidūrėme kryžkelėje – nebežinome kur eiti toliau – suabejojome atviros visuomenės vertybėmis, nusivylėme demokratija, nors jos dar nespėjome įtvirtinti ir tarsi dairomės atgal, jausdami nostalgiją prievartos ir nepakantos kultūrai,“ – kalbėjo psichologas, 2006 metais išrinktas „Lietuvos tolerancijos žmogumi”.
Vyras pažėrė liūdnos statistikos: per Nepriklausomybės metus smurtine mirtimi jau žuvo 7 tūkst. žmonių, 25 tūkst. patys pakėlė prieš save ranką.
„Niekaip negalime pripažinti, kad visai ne ekonomika, o visuomenės narių santykių kokybė lemia tokį save ir kitus naikinantį elgesį“, – dėstė R.Povilaitis, tačiau kalbą užbaigė optimistiškai: „Išorinė valstybės laisvė, pasiekta prieš 20 metų, yra prielaida siekti mūsų vidinei laisvei.“
Trijų dienų praraja
Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Algirdas Patackas trumpai apibūdino kiekvieną iš žuvusiųjų Sausio 13-ąją ir klausė: kas mes būtume be jų?“. Vyras taip pat palygino didvyrišką šios dienos dvasią su pernykštėmis sausio 16-osios riaušėmis. „Kas mes būtume be jų, reikliai ir rūsčiai žvelgiančių į mus iš anapus – ar dar nepavirtote Sausio 16-sios minia, daužiusia ne tik langus, bet ir jų sielas, ir mūsų širdis. Sausio 13-oji ir Sausio16-oji – tik trys dienos, bet tarp jų praraja...“
Istorikas, akademikas, visuomenės veikėjas Antanas Tyla apžvelgė Rusijos imperializmo istoriją ir akcentavo, kad tos nuotaikos niekur nedingusios ir šiandien.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.
Į Lietuvos Respublikos Seimo posėdį, skirtą Laisvės gynėjų dienai paminėti, atvyko žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę giminės ir artimieji, įvykių liudytojai, prezidentė, premjeras, parlamentarai ministrai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Europos Parlamento nariai, teismų vadovai, Lietuvos bažnyčių atstovai, Lietuvos Respublikoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, kiti svečiai.
