Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimo iniciatyva atiduota tautai

1991 metų sausį ginti tuometės Aukščiausios Tarybos rūmų ir kitų svarbių pastatų rinkosi daugiatūkstantinės žmonių minios.
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / 1991 metų sausį ginti tuometės Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir kitų svarbių pastatų rinkosi daugiatūkstantinės žmonių minios.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Artėjant dvidešimtosioms Sausio 13-osios metinėms, iš visos Lietuvos plūsta siūlymai, kaip kuo įspūdingiau paminėti ne tik šią datą, bet ir apskritai visus 2011-uosius, kuriuos Seimas paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo bei holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.

Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, dvidešimtmečiui skirti renginiai prasidės sausio 8 dieną ir tęsis iki vasario 11-osios. Tądien sukaks lygiai 20 metų, kai Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija.

„Valstybiniai minėjimai nėra valdžios minėjimai. Viskas priklauso nuo žmonių: kaip ką pasiūlysime, kaip suorganizuosime, taip ir bus“, – kalbėdama apie planuojamus renginius sakė Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.

Pašnekovė džiaugėsi, kad į Seimo kanceliariją iki šiol iš visos Lietuvos plaukia įvairiausi pasiūlymai, kaip paminėti Laisvės gynimo dvidešimtmetį – visų nė neišvardysi. Anot jos, ypač maloniai nustebino aktyvus jaunimas: „Jie patys ieško, patys kreipiasi, siūlo.“ Jaunuoliai siūlo ne tik mokyklose deginti laisvės liepsną, įamžinti laisvės gynėjų pasakojimus, bet net ir kurti roko operą laisvės gynimo tema.

Pasak A.Rupšytės, kadangi laisvę žmonės gynė ne per prievartą, o savo pačių troškimu, minėjimų iniciatyvą taip pat norima atiduoti patiems piliečiams. Valstybiniu lygmeniu jiems bus tik teikiami pasiūlymai, informacija, pagalba koordinuojant renginius. Pavyzdžiui, visoje Lietuvoje ketinama organizuoti jaunuolių viktoriną apie prieš 2 dešimtmečius šalį krėtusius įvykius. Pirmasis viktorinos etapas vyks rajonuose, todėl iniciatyvos jį organizuoti turės imtis atskiros mokyklos. Vėliau po kelis nugalėtojus iš kiekvieno rajono atvyks dalyvauti finaliniame viktorinos etape Seime, kuriam užduotis jau bus parengtos centralizuotai.

Sieks atkurti dvasią

Kai kurie laisvės gynimo dvidešimtmečio renginiai vyksta jau dabar. Pavyzdžiui, praėjusį penktadienį Seime surengta fotografų ir vaizdo operatorių, fiksavusių 1991 metų įvykius, susitikimas-diskusija „Atmintis gyva, nes liudija“. Šeštadienį vyko buvusių parlamento gynėjų būrių vadų iš visos Lietuvos susitikimas.

Valstybiniai minėjimai nėra valdžios minėjimai. Viskas priklauso nuo žmonių: kaip ką pasiūlysime, kaip suorganizuosime, taip ir bus, – kalbėdama apie planuojamus renginius sakė A.Rupšytė.Daugelio kitais metais organizuojamų renginių tikslas – išsaugoti istorinę atmintį, todėl bus stengiamasi surinkti kuo daugiau vaizdo medžiagos, užrašyti kuo daugiau prisiminimų ar liudijimų. Anot A.Rupšytės, vienas iš tikslų – surinkti į vieną vietą ir išleisti, kaip ji apibūdino, „ypač autentiškus liudijimus“, užrašytus dar 1991 metais. „Kai mes rašome dabar, kai kas būna užmiršta, kai kas pagražinta, nutylėta, o tuo metu to nebuvo“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė pasakojo, kad žmonės patys aktyviai siūlo nuotraukas, nori pasidalyti prisiminimais: „Džiaugiuosi, dėkoju ir tikrai gali pasakyti: Lietuvos tauta yra labai išmintinga ir nepaprastai puikiai suvokianti, kas yra istorinė atmintis.“

Taip pat 2011 metais numatyta nemažai renginių, kuriuose bus bandoma atkurti prieš 20 metų tvyrojusią dvasią. Laisvės laužai degs ne tik prie TV bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato ar Seimo rūmų, bet daugelyje šalies vietovių. A.Rupšytė svarstė, kad būtų gražu, jeigu į sausio įvykių minėjimo renginius įsitrauktų ir ūkininkai. „Prieš 20 metų budintiems laisvės gynėjams ūkininkai vežė duoną, mėsą ir t. t. Prisimenu labai puikiai, jog tiek skalsi buvo ta duona, kad aš skanesnės nesu ragavusi, nors ūkininkai ir dabar tikrai gerą duoną kepa“, – sakė A.Rupšytė.

Ketinama atiduoti pagarbą įvairių sudėtingomis 1991-ųjų sausio dienomis savo darbą dirbusių profesijų atstovams, pavyzdžiui, medikams ar žurnalistams, kurie apie tai, kas dedasi Lietuvoje, informavo visą pasaulį. „Prisimenu, ispanų žurnalistui prie TV bokšto buvo išmušti dantys. Tai jis vėl juos susidėjo ir grįžo“, – pasakojo A.Rupšytė. Žurnalistams bus skirta sausio 11-oji, kai sovietų kariuomenė užėmė Spaudos rūmus. Vienas iš iniciatyvų – sukurti bendrą laikraštį, kaip 1991 metais padarė to meto laikraščių redakcijos, susivienijusios ir išleidusios leidinį „Laisva Lietuva“. Laikraštis, galbūt tapsiantis ilgiausias istorijoje, būtų pakabintas Gedimino prospekte.

Seimo rūmuose taip pat planuojama atkurti 1991-aisiais juose vyravusią laisvės troškimo dvasią. Todėl parlamento koridoriuose ketinama eksponuoti to meto fotografijas, turimą vaizdo ir garso medžiagą, taip pat bus galima išvysti autentiškų parlamento rūmų gynybos elementų.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min