Metinių proga į Vilnių sukviesta daug aukštų svečių iš užsienio.
Už Laisvės gynėjų dienos 20–mečiui skirtus renginius atsakinga Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė BNS sakė, kad sudarant renginių programą siekta iš dalies atkurti 1991 metų įvykius, tuometinę dvasią, kad tai pamatyti galėtų dabartinis jaunimas.
„Renginiai prasideda sausio 8 dieną, kai prosovietinės jėgos veržėsi į parlamentą ir norėjo nuversti teisėtą Lietuvos valstybės atkurtą valdžią“, – sakė A.Rupšytė.
Tą dieną prie parlamento rūmų bus pastatytas ir rusiškas šarvuotis, kokiais prieš 20 metų po Vilnių važinėjo sovietų kariuomenės kariai. Jis dalyvaus teatralizuotame vaidinime – mūšyje dėl laisvės.
Kelias dienas Seime vys atvirų durų valandos. Per jas lankytojams bus rodoma vaizdo medžiaga apie 1991 metų sausio įvykius, koncertuos Kijevo mokytojų namų choras „Pektoral“, Lietuvos mokslų akademijos choras, tautinės dainos ansamblis „Salvė“, kiti meno kolektyvai.
„Parlamento gynėjai tomis dienomis Seime eis sargybą“, – pasakojo A.Rupšytė.
Kaip ir prieš 20 metų, prie parlamento rūmų bus pastatytas ir savanorių vagonėlis. Pačiuose rūmuose bus suguldyti maišiai, skirti parlamento rūmų gynybai.
Sausio 11 pirmųjų Seimo rūmų fojė bus atidengtas maketas, vaizduojantis buvusius rūmų gynybos postus.
Ši diena simboliškai pavadinta „Pasikėsinimas į Laisvą žodį“, nes 1991 metų sausio 11–ąją sovietų kariai šturmavo Spaudos rūmus Vilniuje. Ta proga Seime rengiamas žurnalistų susitikimas–diskusija „Laisvo žodžio galia prieš agresiją“.
„Vakare norėta surengti teletiltą tarp visų televizijų, galbūt dar Estijos ir Latvijos. Tačiau ne visuomet viską pavyksta padaryti, dar reikia iniciatyvos ir noro“, – apgailestavo A.Rupšytė.
Dar vienas minėjimo akcentas – sausio 12–ąją ketinamas „tiesti“ Laisvės liepsnos kelias nuo Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato iki Seimo rūmų. Vaikai, nešimi aukurais su ugnimi, apjuos Seimo, LRT pastatus ir Televizijos bokštą. Vakare čia tradiciškai bus įžiebti atminimo laužai.
Tos dienos vakarą Nepriklausomybės aikštėje planuojamas minėjimas–koncertas.
Sausio 13–oji prasidės pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ bei pilietiškumo pamokomis mokyklose.
Seimo rūmuose tą dieną vyks iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Anot A.Rupšytės, į jį pakviesta daug svečių ir iš Lietuvos, ir iš užsienio.
Laisvės gynėjų dienos 20–mečio renginiuose planuoja dalyvauti Latvijos prezidentas Valdis Zatleris, septynių užsienio parlamentų vadovai, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Boldvinas Hanibalsonas, JAV senatorius Richardas Durbinas, knygos „Agresijos kronika“ autorius Michailas Postubajevas. Kai kurių svečių patvirtinimų dar laukiama.
Popiet Seimo rūmuose įsikurs Moksleivių parlamentas.
A.Rupšytė pabrėžė, kad rengiant Sausio įvykių minėjimo programą stengtasi pabrėžti praeities, dabarties ir ateities jungtį.
Kol kas svarstoma, kokie renginiai turėtų vykti sausio 16–ąją, kai prieš dvidešimt metų buvo laidojami žuvusieji per Sausio įvykius.
Sausio 13–oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990–ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies Nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pastato.
