Užsienio prekyba: mes jiems – trąšų, jie mums – vaistų

Be kitų pusmečio ir trijų ketvirčių rezultatų, Statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad, negalutiniais duomenimis, šiemet sausį–liepą eksportuota prekių už 22,2 mlrd. Lt, importuota – už 25 mlrd. Lt. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 2,8 mlrd. Lt ir buvo 76,3 proc. mažesnis nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu.

Šių metų sausį–liepą, palyginti su praėjusių metų sausiu–liepa, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 32,2 proc. ir 43,7 proc. Be mineralinių produktų, eksportas sumažėjo 27,6 proc., importas – 43,8 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 33,5 proc., be mineralinių produktų – 26,8 proc.

Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo 45,1 proc. sumenkęs apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, 46 proc. – trąšų, 44,3 proc. – antžeminio transporto priemonių, 45,3 proc. – elektros mašinų ir įrangos eksportas. Importo sumažėjimui įtakos turėjo 47 proc. smukęs žalios naftos, 73,6 proc. – antžeminio transporto priemonių, 51,7 proc. – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių importas.

Šią liepą, palyginti su birželiu, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 4,2 proc. ir 2,1 proc., be mineralinių produktų – 2,5 proc. ir 0,1 proc.

Partnerės – 5 šalys

Šiemet sausį–liepą svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (12,5 proc.), Latvija (10,2 proc.), Vokietija (9,6 proc.) ir Estija (7,1 proc.). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (30,7 proc.), Vokietija (11,3 proc.), Lenkija (10 proc.) ir Latvija (6,3 proc.).

Kol kas negalėdami pasigirti aukštos technologinės vertės ir aukštos pridėtinės vertės produkcija, esame linkę didžiuotis savo žemės ūkio produkcija, unikaliais mėsos ir pieno gaminiais.

2009 m. sausį–liepą didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (21,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (10 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (9,4 proc.). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (29,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12,6 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (12,1 proc.).

Kaip jau minėjome, užsienio prekyboje turi vyrauti balansas, o dar geriau – kai eksportas viršija importą. Tačiau nuo pat 2002 m., kai Lietuva ėmė atsigauti po Rusijos krizės, užsienio prekybos deficitas kasmet tik didėjo: eksportuodavome vis daugiau, tačiau importuodavome dar daugiau. Ir tik pernai užsienio prekybos balansas pagaliau tapo teigiamas, nors tai nieko nenudžiugino: importas smuko, tačiau eksportas smuko dar labiau...

Ką įsivežame ir ką išvežame?

Pirmiausia apžvelkime 2007-uosius – ekonomikos pakilimo metus. Kokių nors įdomybių ar unikalios lietuviškos produkcijos vargiai rastume. Daugiausia eksportavome mineralinio kuro, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktų, bituminės medžiagos, mineralinių vaškų. Tačiau eksportas vis tiek dvigubai viršijo importą.

Toliau ėjo plastikai, kaučiukas ir jų dirbiniai – šios produkcijos įsivežėme ir išvežėme beveik po lygiai. Paskui rikiavosi chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija – du trečdalius eksportuoto kiekio sudarė trąšos. Labai daug šios rūšies chemijos pramonės produkcijos ir įsivežėme, o ketvirtadalį šio kiekio sudarė vaistai.

Nemažai – maždaug po lygiai – ir eksportuojame, ir importuojame tekstilės produktų, daugiausia išvežame parduoti drabužių ir jų priedų, perpus mažiau šių daiktų atsivežame. Nemažai išvežame ir medienos, tačiau kirsdami savo miškus tuo nepasitenkinome – beveik tiek pat medienos reikėjo ir atsivežti.

Šiemet visas eksporto ir importo sąrašas sutrumpėjo trečdaliu, tačiau jo struktūra nepakito.

Nesame žaliavų priedas

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė sakė, kad žvelgiant į mūsų importo ir eksporto struktūrą, net nežinant šalies pavadinimo, galima pasakyti, kad tai nėra didelė šalis, nes negaminame automobilių, buitinės technikos ir t. t.

Žinoma, sąraše pasigestume aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksporto, tačiau nesame ir vien žaliavos tiekėjai. Sakykim, Latvijoje medienos eksportas sudarė trečdalį eksporto, ir tai nėra geras ženklas šaliai. O mūsų šalies eksportas – įvairus.

Pasak V. Tauraitės, nėra blogai, kad tokios pačios produkcijos ir išvežame, ir įsivežame kone po lygiai – verslininkai, kiek gali, stengiasi uždirbti užsienyje, ir tai yra gerai, nes ten pelno maržos didesnės.

Analitikės manymu, net ir tokiomis liūdnomis aplinkybėmis atsiradęs užsienio prekybos balansas yra teigiamas dalykas, nes nuo 2002 m. vyravęs disbalansas užsienio ekspertų buvo vertinamas kaip grėsmė.

O lietuviška mėsa ir pienas?

Kol kas negalėdami pasigirti aukštos technologinės vertės ir aukštos pridėtinės vertės produkcija, esame linkę didžiuotis savo žemės ūkio produkcija, unikaliais mėsos ir pieno gaminiais. Kaip kito prekyba mėsos ir pieno produkcija nuo klestėjimo iki šių laikų?

Konkurencingiausia liko mūsų jautiena: jos importas šiemet didėjo, šios mėsos vežame į Italiją, Vokietiją, Švediją, Latviją ir Austriją. Išvežama beveik 70 proc. visos lietuviškos jautienos, be to, ir likusi mums yra sunkiai įkandama. Tačiau kitos rūšies mėsa nėra konkurencinga ES šalyse. Kitos rūšies produkcija taip pat neužpilame užsienio rinkų. Per aštuonis 2009 m. mėnesius bendrasis dešrų ir kitų mėsos gaminių eksportas sumažėjo 14 proc., daugiausia produkcijos išvežama į Estiją ir Latviją.

ŽŪM duomenimis, dešrų ir kitų mėsos produktų importas į Lietuvą kasmet augo nuo 3 iki 29 proc. Per aštuonis 2009 m. mėnesius šis importas padidėjo 13 proc. (iki 10,7 tūkst. tonų), palyginti su tuo pačiu 2008-ųjų laikotarpiu. Kitų gaminių ir konservų iš mėsos bei jos subproduktų importas tuo pačiu metu išaugo 16 proc. – iki 4,2 tūkst. tonų.

Pernai į mūsų šalį iš Lenkijos buvo įvežta 63 proc., iš Estijos – 14 proc., iš Latvijos – 13 proc. visų importuotų dešrų, konservų ir kitų mėsos gaminių. Šiemet iš Lenkijos ir Estijos mėsos gaminių importuota daugiau, tačiau iš Latvijos – mažiau: iš Lenkijos įvežta 67 proc. visų importuotų gaminių, iš Estijos – 16 proc., iš Latvijos – 9 proc.