Vienas jų kratosi atlygio už darbą miesto taryboje dėl signataro rentos, kita pinigų iš merijos negauna, nes yra pensininkė.
Vieno Šiaurės Lietuvos miesto taryboje plušantis Nepriklausomybės Akto signataras prisipažino, kad norėdamas gauti nesumažintą rentą buvo priverstas imtis ne visai etiškų veiksmų.
Vieno Šiaurės Lietuvos miesto taryboje plušantis Nepriklausomybės Akto signataras prisipažino, kad norėdamas gauti nesumažintą rentą buvo priverstas imtis ne visai etiškų veiksmų.
„Pagal Vietos savivaldos įstatymą už darbą miesto taryboje turi būti atlyginta. Tačiau jei gaučiau tą simbolinį atlygį, man būtų sumažinta renta, kuri dabar viršija 2 tūkst. litų. Todėl iš pradžių norėjau apsiriboti vienu tarybos posėdžiu per mėnesį, kad būtų mokamas kuo mažesnis atlygis, o drauge minimaliai sumažinta renta“, – teisinosi politikas ir nuolankiai prašė neminėti jo pavardės.
Nepaisydami tarybos nario pastangų, vieną mėnesį merijos finansininkai jam už darbą pervedė 300 litų. Signataras suskaičiavo, kad renta jam sumažėjo daugiau kaip tūkstančiu litų. Jis teigė nesuprantąs, kodėl taikomi dvejopi standartai.
„Taryboje dirbu jau trečią kadenciją. Anksčiau pateikdavau prašymą sekretoriatui, kad sutinku dirbti be atlygio. Ir merija sutaupydavo, ir aš visą rentą gaudavau. Panašiai dabar elgiasi vienas mano kolega, taip pat signataras. Jis dėsto viename universitetų, tačiau raštu paprašė algos už dėstytojavimą nemokėti. To universiteto teisininkams tai nežinia kodėl neužkliuvo, žmogus nebuvo nuskriaustas“, – piktinosi signataras.
Jis pasidžiaugė, kad merijos teisininkai po ilgų susirašinėjimų gavo paaiškinimą, jog signataro renta gali būti prilyginta darbo užmokesčiui už tarybos nario pareigų atlikimą.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas dabartiniai įstatymai nenumato galimybės atsisakyti atlyginimo.
„Patinka mums ar ne, tokia yra dabartinės Vyriausybės politika, o darbdaviai visada privalo mokėti atlyginimą. Net raštiškas darbuotojo atsisakymas nesukuria darbdaviui prievolės nemokėti darbo užmokesčio“, – aiškino parlamentaras.
Jis pridūrė, kad buvo parengtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos, pagal kurias savivaldybių tarybų nariai būtų galėję atsisakyti darbo užmokesčio. Tačiau, pasak V.Kurpuveso, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pataisų projektą „išbrokavo“ kaip prieštaraujantį Konstitucijai.
Užtat Klaipėdos politikė ir buvusi advokatė Zita Šličytė kovoja, kad užmokestis už darbą uostamiesčio taryboje jai būtų mokamas.
„Man vis aiškina, kad esu pensininkė, todėl už tarybos ar komitetų posėdžiuose sugaištą laiką man joks užmokestis nepriklauso“, – piktinosi ji.
Z.Šličytė citavo tą patį Vietos savivaldos įstatymo straipsnį, pagal kurį tarybos nariams už darbą atliekant šias pareigas yra atlyginama. Įstatyme įtvirtinta, kad atlygio suma apskaičiuojama pagal vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.
„Tačiau čia nėra nė žodžio, kad pensininkams už darbą neturi būti atlyginama. Nors įstatymas vienas, tačiau mudu su kolega iš kito miesto vienodai nuo jo kenčiame. Matyt, reikės kreiptis net į Konstitucinį Teismą, kad man išaiškintų, kas šiuo atveju yra teisus“, – pareiškė Z.Šličytė.
