Festivalio prezidentas, vienas garsiausių Lietuvos režisierių Rimas Tuminas džiaugėsi galėjęs išpildyti savo pažadą aktoriams ir svečiams – pagrybauti Dzūkijos miške.
„Žinau, kur miškuose ties Druskininkais auga daug voveraičių. Galėsiu vesti visus grybauti“, – dar kovo mėnesį spaudos konferencijoje juokavo režisierius R.Tuminas, kelerius pastaruosius metus dirbantis Rusijos valstybinio akademinio teatro meno vadovu.
Retą progą – tarp įtempto konkursinių spektaklių maratono ištrūkti pailsėti, Druskininkų teatro festivalio dalyviams padovanojo kaimyninės Lazdijų rajono savivaldybės vadovai.
Lazdijų rajono mero Artūro Margelio kvietimu, aplankyti žinomų turizmo objektų Veisiejų krašte, pagrybauti Kapčiamiesčio girioje ir vėliau pasimėgauti dzūkiškos pirtelės malonumais atvyko per trisdešimt festivalio dalyvių: režisierių, aktorių, žiūri komisijos narių, festivalio mecenatų.
Svečiai aplankė Veisiejų miesto Šv.Jurgio bažnyčią, jos požemius, vėliau Vainežerio apylinkėse grožėjosi sutvarkytu senojo dvaro parku, išgirdo lietuviškosios Žanos d‘Ark – Emilijos Pliaterytės gyvenimo istoriją.
Trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos – sankirtos vietoje Maros kaime, į kurią svečius palydėjo Veisiejų miškų urėdijos girininkai Rimantas Pileckas ir Vytautas Jaskelevičius, išvykos dalyviai nusifotografavo trijų valstybių sienas žyminčių sienos ženklų fone, skanavo ant laužo virtos voveraičių sriubos.
Pasklidus svečiams po mišką, net ir išvykos organizatoriai abejojo, ar pavyks rasti grybų, mat pastarąsias savaites Kapčiamiesčio miškus alino kaitra. Tačiau po poros valandų iš miško grįžusių svečių pintinėse puikavosi voveraitės, vienas kitas baravykas, bruknės, mėlynės, netgi vantoms prisiskintos kadagio ar ąžuolo šakelės.
„Neatsitiktinai iš vakaro pylė liūtis – štai jums ir rezultatas, su Dagmara (festivalio vertinimo komisijos narė Dagmara Podmakova – aut. past.) prisirinkome apie porą kilogramų voveraičių“, – džiaugėsi R.Tuminas.
Grybautojai juokaudami festivalio prezidento pintinėn supylė ir savuosius grybus. „Kaip duoklę prezidentui“, – paaiškino.
Viešnagę Lazdijų rajone teatralai baigė Kalvių kaime įsikūrusioje Romualdo ir Vincentos Urbonų sodyboje. Pirtelės kaitra, nuplauta tvenkinio vandens vėsa, ir dzūkiškai vaišingas užkandžių stalas svečių širdis pavergė ne mažiau nei aplankyti turistiniai objektai ar grybavimas Kapčiamiesčio girioje.
