Tokio žingsnio ketinama imtis reaguojant į pranešimus, kad nepakeitus konstitucinio įstatymo, su Europos Komisija suderėta nuostata dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo realiai negali būti įgyvendinta.
Ketvirtadienį įregistruotame Seimo nutarimo projekte rašoma, kad parlamentas patvirtina, jog pereinamasis laikotarpis yra pratęstas iki 2014 metų balandžio 30 dienos ir iki šio laikotarpio pabaigos sandoriai su nustatytais užsienio subjektais dėl žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo negali būti sudaromi.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius neseniai pareiškė, kad nepakeitus konstitucinio įstatymo užsieniečiams teisiškai nėra apribojimų Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
„Tas terminas baigėsi gegužės 1 dieną, teisės aktai yra nepakeisti, todėl bet koks užsienietis iš Europos Sąjungos gali atvažiavęs įsigyti Lietuvos žemę be papildomų apribojimų“, – LNK Žinioms sakė R.Šimašius.
Su tokiu požiūriu nesutinka Žemės ūkio ministerija, mananti, kad konstitucinio įstatymo keisti nereikia.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė informuota apie susidariusią situaciją, ji trečiadienį pavedė Kaimo reikalų komitetui skubiai apsvarstyti padėtį ir pasiūlyti sprendimus, BNS sakė parlamento vadovės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.
Europos Komisija šių metų balandį leido Lietuvai trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams parduoti žemę. Laikotarpis pratęstas dėl to, kad panaikinus apribojimus kiltų grėsmė, kad galėtų sutrikti žemės rinka.
Stodama į Europos Sąjungą Lietuva buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams – jis baigėsi šių metų balandžio 30 dieną.
Seimo nutarimo projekto preambulėje teigiama, kad konstitucinis įstatymas nustato, jog užsienio subjektai negali įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės iki Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos, o sutartis numatė galimybę pratęsti septynerių metų laikotarpį. Europos Komisija laikotarpį sutiko pratęsti.
Preambulėje taip pat rašoma, kad Lietuvai tapus ES nare, galioja tik tos konstitucinio įstatymo nuostatos, kurios neprieštarauja stojimo į ES sutarčiai, o ratifikuotos tarptautinės sutartys yra Lietuvos teisinės sistemos dalis.
