Tokius balsavimo rezultatus nulėmė daugiausia Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovai, taip pat Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai. Vieningai už įstatymą po pateikimo balsavo tik Mišri Seimo narių grupė.
Nepritardami įstatymui po pateikimo Seimo nariai parodė, kad jiems paranki dabartinė tvarka, kai jiems nenumatytos oficialios atostogos, kai jie parlamentinėms išlaidoms gauna atskiras sumas ir jas naudoja beveik nevaržomai, kai gali patys išsirinkti kokį automobilį už šias lėšas nuomotis ir kur įkurdinti savo biurus.
„Savanaudiškumas įveikė sveiką protą“, - taip po balsavimo Seimo darbą įvertino socialdemokratas Justinas Karosas. Pasak jo, su kai kuriomis įstatymo nuostatomis tikrai galima nesutikti, tačiau net nepritarti tolesniam įstatymo svarstymui yra „visiškas nesusipratimas“.
Panašiai kalbėjo ir konservatorė Vida Marija Čigriejienė, raginusi Seimą įstatymui po pateikimo pritarti.
„Būtų įnešta viešumo ir mes nebūsime taip spaudos atstovų interpretuojami, ko tikrai nėra, ir Konstitucinio teismo nutarimus privalu įgyvendinti“, - sakė konservatorė.
Viskas telpa statute?
Tačiau dauguma parlamentarų visgi pabūgo griežtesnio jo darbo ir socialinių garantijų reglamentavimo. Pasak jų, visos jų darbo taisyklės gali būti nurodomos Seimo Statute, kuris prilyginamas įstatymui ir atskiro dokumento tam visai nereikia.
Pasak Egidijaus Klumbio, teisininkų paruoštame įstatymo projekte numatytos frazės gali būti perkeliamos į Seimo statutą, kurio pataisas Seimas kaip tik šiuo metu imasi svarstyti.
Kone labiausiai politikai susikirto dėl projekto nuostatų, pagal kurias Seimo nariams televizijos laidose leistų dalyvauti tik epizodiškai. Ši nuostata nuolat šmėžuojantiems šou laidose parlamentarams Žilvinui Šilgaliui ir Arūnui Valinskui pasirodė neaiški ir lengvai interpretuojama pagal politinę konjunktūrą.
Tuo tarpu jų kolega „darbietis“ Kęstutis Daukšys aiškino, kad idėjų kurti tokį įstatymą išvis nebūtų kilę, jei dabartiniai Seimo nariai nebūtų peržengę ribų dalyvaudami šou pasaulio renginiuose.
K.Daukšio nuomone, įstatymas ir tapo atmestinas dėl to, kad jis parengtas ne gerai dirbantiems parlamentarams, o tiems, kurie Seime užsiima nežinia kuo.
„Manau, kad jei kiekvienas, kuris čia televizijos šou dalyvauja, kuris ten visokius gyvūnus vaizduoja būtų dirbęs, kaip priklauso, žmonėms, tai nereikėtų tokio įstatymo nė svarstyti. O dabar, kai prieš rinkimus norima prasiplauti truputį, tai ir atsiranda visokių keistų pasiūlymų“, - argumentavo, kodėl griežtinti Seimo nariams darbo taisyklių nereikia, „darbietis“.
Savo ruožtu Seimo narys Mantas Varaška piktinosi, kad teisininkai parengė per griežtą ir neaiškų įstatymą, nes esą Seimo narių atostogos yra apskritai neįmanomas dalykas. Diskusijų kėlė ir projekto nuostatos, pagal kurias ne Vilniuje gyvenantiems Seimo nariams tektų susimokėti komunalinius mokesčius už Seimo pinigus nuomojamuose būstuose sostinėje.
Griežtinamas lankomumas
Primename, kad Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekte buvo numatytos oficialios parlamentarų atostogos, buvo numatoma neleisti Seimo nariams patiems nuomotis automobilių – tam šiuo metu išleidžiama didžioji parlamentinei veiklai skiriamų pinigų dalis.
Pirmuosiuose projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą. Darbo grupė tai pat siūlė už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nemokėti algos. Tarp naujovių – siūlymas pusę Seimo nario algos mokėti ir parlamentaro, ir ministro pareigas einantiems politikams.Savanaudiškumas įveikė sveiką protą, - Seimo balsavimą įvertino J.Karosas.
Projekte, be kita ko, numatyta, kad Seimo nariai galėtų atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus. Atostogos turėtų būti skelbiamos tarp Seimo sesijų. Motinystės ar tėvystės atostogų būtų galima eiti ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
Naujai kadencijai neperrinktas parlamentaras kaip ir iki šiol turėtų teisę į išeitinę kompensaciją, tačiau ji būtų mokama ne visa iš karto, o dalimis – kas mėnesį pusę metų. Toks buvęs parlamentaras, greičiau kaip per šešis mėnesius susiradęs darbą, galėtų gauti tik Seimo nario ir naujo atlyginimų skirtumo dydžio išmokas.
Jokių viešbučių
Daug griežčiau, pagal projektą, turėjo būti reglamentuojamas ir lėšų parlamentinei veiklai naudojimas. Numatyta, kad pinigus Seimo narys galėtų panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms būtų nustatytas griežtas limitas – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai. Seimo nariai už šias lėšas negalėtų nuomotis, pavyzdžiui, giminaičiams ar partijos kolegoms priklausančių patalpų.
Įstatymo projekte siūloma grįžti prie senos tvarkos, kai parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius automobilius, o jų nuomotis, kaip iki šiol, nebūtų galima.
Visiems Seimo nariams, kurie neturi būsto Vilniuje, būtų centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, o už komunalines paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai.
Seimo nariams taip pat būtų draudžiama skaityti paskaitas, dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, nesvarbu, ar jie gauna už tai atlyginimą, ar ne.
Be to, projektu užsimota mažinti Seimo narių padėjėjų skaičių nuo trijų iki dviejų, uždrausti turėti vadinamuosius visuomeninius padėjėjus.
Dabar visus Seimo narių socialinius klausimus reguliuoja Seimo statutas.
