Triskart perbalsavus, rezoliucijos projektui nepritarta. 43 parlamentarai balsavo už ją, 14 buvo prieš, 37 susilaikė.
Seime kilus diskusijai dėl rezoliucijos projekto, parlamentarai pasidalijo į dvi stovyklas –„realpolitik“ (realios politikos) rėmėjus bei žmogaus teisių gynėjus.
Už rezoliucijos projektą buvo dalis konservatorių, frakcija „Tvarka ir teisingumas“, pavieniai kitų frakcijų atstovai, išskyrus vieningai susilaikusius ar prieš balsavusius socialdemokratus. Nors ir nepritarta projektui, jis bus redaguojamas, sudaryta redakcinė grupė.
Antradienį prieš plenarinį posėdį, kuriame svarstytas projektas dėl Tibeto, prie Seimo stoviniavo būrelis Tibeto rėmėjų su šio regiono vėliava, jie svečių teisėmis dalyvavo ir plenariniame posėdyje.
Seime kilus diskusijai dėl rezoliucijos projekto, parlamentarai pasidalijo į dvi stovyklas –„realpolitik“ (realios politikos) rėmėjus bei žmogaus teisių gynėjus.
Viena iš dokumento iniciatorių liberalė Dalia Kuodytė agitavo Seimo narius paremti rezoliuciją, argumentuodama, kad ji, priešingai nei teigiama, nesikėsina į Kinijos teritorinį vientisumą.
„Niekas nesikėsina į Kinijos teritorinį vientisumą, prašoma suteikti plačią kultūrinę autonomiją tautai, kuri iš esmės gyvena politinės diktatūros sąlygomis“, – sakė D.Kuodytė.
Socialdemokrato Justino Karoso paklausta, kokia oficialiosios Kinijos pozicija rezoliucijos atžvilgiu, D.Kuodytė atsakė: „Siūlau nesivadovauti „realpolitik“. Aš tikiuosi, kad kiniški koldūnai, kokie jie geri bebūtų, nenulemtų mūsų šiandieninio sprendimo“.
J.Karosas į tai atkirto, jog, priimdamas rezoliuciją, Seimas aukščiausiu lygiu pareikštų poziciją, prieštaraujančią oficialiai Lietuvos pozicijai. „Mūsų valstybės pozicija yra Kinijos vientisumo pripažinimas ir žinant Kinijos valdžios reakciją šitam fone priimti rezoliuciją būtų neišmintinga, kadangi tai kertasi su mūsų valstybės oficialia politika“, – tikino jis.
J.Karosas siūlė analogišką dokumentą priimti ne aukščiausiu lygmeniu, o „ar tai komitete, ar grupės parlamentarų vardu“ ir „nepakelti problemos į tokį lygį„.
J.Karosas tvirtino, kad sekmadienį Lietuvos ambasadorius Kinijoje Rokas Bernotas buvo iškviestas į Kinijos užsienio reikalų ministeriją, kur jam pareikšta, jog tokia rezoliucija neprisidėtų prie santykių tarp valstybių gerinimo.
Jo žodžiams antrino ir liberalas Kęstutis Glaveckas, tarpparlamentinių ryšių su Kinija grupės vadovas. „Ambasadorius buvo iškviestas sekmadienį į Kinijos užsienio reikalų ministeriją, kur jam pasakyta, kad tai yra kišimasis į Kinijos vidaus reikalus“, – sakė K.Glaveckas ir akcentavo prekybinius, kultūrinius ir kitokius Lietuvos ryšius su Kinija, dėl kurių esą nevertėtų bloginti tarpusavio santykių.
„Lietuvai svarbūs tie santykiai nepaprastai, todėl aš galvoju, kad kaip vienas variantų galėtų būti šios problemos svarstymas Žmogaus teisių komitete. Reikia pagalvoti ir kiek tai kainuos, todėl kviečiu balsuojant pagalvoti apie Lietuvos interesus“, – sakė K.Glaveckas.
Vienas rezoliucijos iniciatorių konservatorius Mantas Adomėnas savo ruožtu ragino nebijoti oficialiosios Kinijos pozicijos. „V.Kudirka yra sakęs, kad lietuvį inteligentą atpažinsi iš kinkų drebėjimo. Nenoriu, kad lietuvis parlamentaras būtų atpažįstamas iš kinkų drebėjimo. O čia susiduriame su "realpolitik" spaudimu“, – sakė parlamentaras.
O radikaliausiai rėžė konservatorius Saulius Pečeliūnas: „Gal laikas baigti su subinlaižiavimu“.
Grupės parlamentarų inicijuota rezoliucija būtų paraginusi oficialiąją Kiniją „pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities su Dalai Lama, Tibeto parlamento ir vyriausybės tremtyje atstovais, ir siekti sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus“. Joje taip pat konstatuojama, kad „susiklosčiusiomis sąlygomis Dharamsaloje reziduojantis Jo Šventenybė XIV-asis Dalai Lama, Tibeto parlamentas ir Vyriausybė tremtyje yra tikroji Tibeto tautos atstovybė“.
Projekte tvirtinta, kad „1949 metais Kinijos Liaudies Respublika pasiuntė savo ginkluotąsias pajėgas į Tibetą ir užėmė šią šalį, o 1951 metais ją aneksavo, primesdama „17 punktų susitarimą dėl taikaus Tibeto išvadavimo“.
Tik pasirodžius rezoliucijos projektui Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Jiang Yu pasiūlė iniciatoriams pasimokyti Tibeto istorijos, kadangi, anot jos, yra „žinomas istorinis faktas“, kad Tibetas yra Kinijos dalis nuo 13-ojo amžiaus, o šio regiono gyventojai „turi visas teises, suderinamas su šalies konstitucija ir įstatymais“.
Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
