Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas nesikreips į Konstitucinį Teismą dėl lenkus supykdžiusio Švietimo įstatymo

Seimo rūmai
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Seimo rūmai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Antradienį Seimas atmetė nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl lenkus papiktinusio Švietimo įstatymo nuostatų, numatančių, kad tautinių mažumų mokyklose turi būti sudaroma bent viena 11 klasė, ugdoma valstybine kalba.

Už tai, kad į Konstitucinį Teismą kreiptis reikėtų, pasisakė 46 Seimo nariai, 26 buvo prieš, dar 33 susilaikė. Kreipimuisi nepritarė dauguma konservatorių ir liberalų.

Iškart po to, kai nutarimas buvo atmestas, socialdemokratas Justinas Karosas pareiškė, kad Lietuvos Seimas dar kartą suklydo. Pasak jo, trintis tarp lenkų ir lietuvių atmetus tokį nutarimą dar labiau padidės, nors buvo galima ją sumažinti nesutarimus spręsti perdavus Konstituciniam Teismui.

Tuo tarpu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys teigė, kad į Konstitucinį Teismą kreiptis nėra ko, nes lietuviškos klasės tautinių mažumų mokyklose esą būtų formuojamos tik tuomet, jei to pageidauja moksleivių tėvai.

Be to, Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ramino lenkų atstovus Lietuvos Seime, kad trečiadienį Vyriausybė ketina apsispręsti, jog suformuoti 11 klasę pakaktų 10, o ne 15 moksleivių, kaip yra dabar.

Primename, kad 53 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai siūlė Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Politikai nori išsiaiškinti, ar nuostata, jog tautinių mažumų mokyklose turi būti steigiama bent viena 11 klasė valstybine kalba, neprieštarauja Konstitucijai.

Nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Savo parašus po kreipimosi tekstu padėjo ne tik opozicijos atstovai, bet ir kai kurie valdančiųjų atstovai: Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas, TS-LKD frakcijos nariai Vincė Vaidevutė Margevičienė, Mantas Adomėnas, Arimantas Dumčius, Liudvikas Sabutis.

Kreiptis į Konstitucinį Teismą siūlanti parlamentarų grupė mano, kad galimai diskriminuojama asmenų grupė, turinti teisę įgyti vidurinį išsilavinimą savo gimtąja kalba netgi tose vietovėse, kuriose tautinės mažumos sudaro daugumą gyventojų.

2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris sukėlė Lietuvoje gyvenančių lenkų tautinės mažumos nepasitenkinimą. Labiausiai lenkai piktinosi dėl to, kad šiuo įstatymu įpareigojama keletą dalykų dėstyti lietuvių kalba visose mokyklose, bei tautinėms mažumoms laikyti vienodus egzaminus su lietuvių kilmės abiturientais.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min