Seimas jau antrą kartą po pateikimo atmetė Gintaro Songailos inicijuotą tokio kreipimosi projektą. Sprendimas priimtas kelių balsų persvara.
Už nutarimo projektą, kuriuo KT būtų prašoma išaiškinti Konstitucijos nuostatas dėl reikalavimo Seimo nariui nebūti susisaisčiusiam priesaika užsienio valstybei, balsavo 28 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 23.
Tačiau Seime neužteko balsų projekto visiškai atmesti, jis grąžintas tobulinti.
Projektu KT siūlyta klausti, ar Konstitucijos nuostata, jog Seimo narys turi būti „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ reiškia, kad Seimo narys negali turėti užsienio valstybės dokumento, išduoto jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteiktų Seimo nariui tam tikras politines, socialines, ekonomines ir kultūrines teises toje valstybėje.
Pataisą pristatęs G.Songaila sakė, jog pats „vienašališkas tokių kortų dalinimas Lietuvos piliečiams kažin ar suderinamas su normalia tarptautine praktika“, tačiau svarbiausia, pasak parlamentaro, išsiaiškinti, ar tokio dokumento turėjimas suderinamas su priesaika Lietuvos valstybei. „Tai yra principo problema, ištikimybės vien tik Lietuvos Respublikai principo, ar mes jį ginam, ar ne, čia negali būti dviprasmybės“, – sakė G.Songaila.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas kreipimąsi inicijavusio G.Songailos klausė, už ką šis „taip nemyli lenkų“.
„Už ką jūs taip nemylit lenkų, ar jūs nuskriaustas vaikystėj ar jaunystėj, ar jūs vykdot kieno nors užsakymus? Rašot, kad Seimo narys turi būti priklausantis Lietuvos tautai, tai ką – kitataučiai negali būt Seimo nariais?“ – klausė L.Talmontas.
G.Songaila tvirtino, jog svarstomas klausimas – ne meilės ar nemeilės, o priesaiką davusio atstovo lojalumo Lietuvos Respublikai.
„Ką aš padariau kaip Seimo narys, tai kreipiausi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, ar čia nėra problemos, VRK sudarė darbo grupę, rado, kad galimai yra problema, kreipėsi į Seimą, ir jūs keliat, kad čia yra kažkoks nemeilės klausimas. Tai yra lojalumo Lietuvos Respublikai klausimas, jis nepriklauso nuo tautybės“, – sakė parlamentaras.
Nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT G.Songaila teikė jau antrą kartą, 2009 metų birželį Seimas panašų kreipimosi projektą irgi atmetė.
G.Songaila kreipimąsi dėl Lenko kortos prieš dvejus metus bandė inicijuoti paaiškėjus, jog tuometinis Seimo narys Valdemaras Tomaševskis, šiuo metu jau europarlamentaras, bei jo kolega parlamente Michalas Mackevičius turi tokias kortas.
2010 metais Lenko kortas gavo apie 900 Lietuvos piliečių. Per trejus metus iš viso šių dokumentų, kuriuos Lietuvos pareigūnai vertina kritiškai, šalyje įteikta 3230.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašant finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.
Tuo pačiu Lenko kortą pristatančiame lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.
Lietuvos pareigūnus taip pat piktina tai, kad dalijant kortą Lietuva priskiriama posovietinei erdvei – Vakarų valstybėse gyvenantiems lenkams toks dokumentas nedalijamas.
