„Suprantu, kad priimdamas ir diskutuodamas šį įstatymą, pats Seimas priėmė nutarimą kreiptis iš karto į Konstitucinis Teismas, nes pats lyg ir abejoja, kad šis įstatymas atitinka Konstitucijos reikalavimus. Iš principo manyčiau, kad tokie klausimai turėtų būti pasiūlyti tautai apsispręsti referendumo būdu. Ypač jei yra klausimų ar abejonių, ar tai atitinka Konstitucją“, - ketvirtadienį, reaguodama į Seime priimtą prieštaringai vertinamą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, išplečiantį dvigubos pilietybės ribas, kalbėjo šalies vadovė.
Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai kritikuojamas įstatymas priimtas 88 Seimo nariams balsavus už, 8 – prieš, 25 susilaikius. Tiek balsavusių už, tiek pasisakiusių prieš buvo visose Seimo frakcijose.
Priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad iki įstatymui įsigaliojant būtų tartas verdiktas dėl jo konstitucingumo.
Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime buvo svarstoma dvejus metus. 2009 metais pateiktas tuomečio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.
Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir emigravusiems po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.
Taip pat Seimas pritarė dar vienai prieštaringai vertinamai nuostatai, kuri leistų išimties tvarka pilietybę suteikti Lietuvai atstovauti ketinantiems sportininkams.
Taip pat Seimas pritarė dar vienai prieštaringai vertinamai nuostatai, kuri leistų išimties tvarka pilietybę suteikti Lietuvai atstovauti ketinantiems sportininkams.
Jei įstatymas įsigaliotų, Lietuvos pilietybė išimties tvarka galėtų būti suteikta, „kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje“.
Šiuo metu įstatymas pilietybę išimties tvarka leidžia suteikti už esamus, o ne būsimus ir numanomus nuopelnus valstybei.
Dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.
Taip pat įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti asmenys, kurie kitos valstybės pilietybę automatiškai įgavo gimdami ar per santuoką.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
