Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas pritarė: 128 mln. litų kompensacija už nusavintą žydų turtą bus mokama

Senųjų žydų kapinių teritorijoje šalia Sporto rūmų mirusiųjų atminimas įamžintas specialia lenta.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Senųjų žydų kapinių teritorijoje šalia Sporto rūmų mirusiųjų atminimas įamžintas specialia lenta.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos Seimas antradienį nusprendė, kad Lietuva turi per dešimtmetį išmokėti 128 mln. litų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Už Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 7,  dar 16 parlamentarų susilaikė.

Daugiausiai ginčų svarstant šį įstatymą kilo dėl to, kokiu būdu turėtų būti skirstomi skiriami pinigai, ir kas turi būti šios kompensacijos gavėjas.

Galiausiai sutarta, kad kompensacija bus mokama specialiam Vyriausybės paskirtam fondui, kurio valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms bei įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.

128 mln. litų – tai galutinė kompensacijos suma, ateityje negali būti reiškiamos pretenzijos ir keičiama nustatyta suma už žydų religinių bendruomenių ir žydų bendruomenių turtą.

Pinigai fondui bus skirti 2013–2023 metais. Fondas lėšas galės naudoti Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje.

Taip pat iš šios sumos vienkartinė 3 mln. litų suma turės būti panaudota Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.

Taip pat parlamentiniuose komitetuose nuspręsta, kad Vyriausybė audituotų, kaip panaudojamos kompensacijos lėšos. Audito išvadoje konstatavus, kad fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis ne pagal nustatytą paskirtį, Vyriausybė turės teisę sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.

Numatyta kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų.

Supriešins žydus

Dalis parlamentarų nebuvo patenkinti nei pačiu kompensacijos skyrimu, nei tuo, kam pinigai bus skiriami. Anot įstatymui besipriešinančių parlamentarų, užuot įvykdžiusi istorinį teisingumą, Lietuva tik supriešins joje gyvenančių žydų bendruomenes.

„Šiame įstatyme nėra nei geros valios, nei istorinio teisingumo. Kodėl 130 mln. litų? Kodėl 30 proc. nuo apskaičiuotos sumos? Jei mes visi taip įvertiname žydų bendruomenės kančią, tai mokėkime 100 proc. Čia tik vienas iš klausimų. (...) Tokio įstatymo nesusipratimo dar neteko čia matyti“, – teigė liberalė Dalia Kuodytė.

Pasak parlamentaro Laimonto Diniaus, pinigai žydams turi būti grąžinti, tačiau ne tokiu būdu, kuriam nepritaria pačios žydų bendruomenės.

„Pirmiausia šis įstatymas pamina lygiateisiškumo principą. (...)Tai įstatymas, kuris sukels daugybę rezonanso, daugybę neigiamų atsiliepimų, kartu ir žydų bendruomenėje“, – Seimo salėje antradienį sakė L.Dinius.

Tuo tarpu kiti Seimo nariai sakė, kad įstatymą dar bus galima taisyti, tačiau esminis dalykas – Lietuvos požiūris į holokaustą juo išreikštas.

„Parodyti gerą valią ir sakyti, kad mes norime ir galime geranoriškai grąžinti, mes privalome. O kalbėti apie tai, kad nėra kam grąžinti, tai, atleiskite, juos iš tikrųjų nužudė“, – teigė Kęstutis Daukšys.

Žydų atstovė: Seime išgirdau daugybę gražių žodžių

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky antradienį stebėjusi įstatymo priėmimą Seime teigė, kad ją itin nustebino Lietuvos Seimo narių geranoriškumas.

„Mano supratimu, suma yra simboliška, bet vien savo žingsniu Lietuva pasiuntė žinią visam pasauliui apie tai, kad savo įsipareigojimus prieš tam tikrą tautinę mažumą įvykdė gražiai, civilizuotai. Be to, mane tikrai labai sujaudino šio įstatymo priėmimas Seime. Tai yra ne tik tekstas, bet svarbu ir kaip jis buvo priimtas. Nežinojau ir negalėjau numatyti, kad kai kurie Seimo nariai šitaip nuoširdžiai gražiai kalbės žydų atžvilgiu. Kaip žydė aš savo atžvilgiu tiek gražių žodžių nesu girdėjusi vienoje vietoje“, – po įstatymo priėmimo sakė F.Kukliansky.

Šiame įstatyme nėra nei geros valios, nei istorinio teisingumo, – sakė D.Kuodytė.Anot jos, nesutarimai dėl fondo valdymo ir pinigų skirstymo neužgoš šio gražaus Lietuvos gesto. Be to, pasak jos, tikimasi, kad galiausiai visos bendruomenės prisidės prie fondo veiklos.

„Nežiūrint to, kad mes esame dauguma, mes mielu noru kviesime bendradarbiauti visus, kurie to norės. Jei kas nors nenorės, tada juk negali priversti“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės atstovė.

Kita vertus, F.Kukliansky pareiškė, kad jai sunkiai suprantama, kodėl kompensacijos skirstymą nori prižiūrėti Vyriausybė. 

„Mes nesame prieš Vyriausybės dalyvavimą, bet aš manyčiau, kad tai yra visiškai nereikalinga ir perteklinis dalykas. Jokia Vyriausybė neturėtų kiškis į tokių fondų veiklą. Tai yra atskiras juridinis asmuo, kuris turi pats spręsti tas problemas“, – mano žydų bendruomenės atstovė.

Dalybas jau vadina nešvariomis

Tuo tarpu Kauno religinės žydų bendruomenės vadovas Mauša Bairakas teigia, kad jo atstovaujama organizacija fondo veikloje tikrai nedalyvaus.

„Mes nenorime šitose nešvariose dalybose dalyvauti. Ne dėl to, kad mes esame kažkokie prieštaringi, priešiški, bet yra moralė. (...) Mes nenorime imti iš tų žmonių, iš tos sovietinės buvusios kuopelės kažkokius pinigus, nes jie neturi teisės jų paimti ir dalinti“, – sako jis.

M.Bairakas aiškina, kad fondas negali būti valdomas skaidriai, jo auditas skaidrumo taip pat neužtikrins, nes jis bus privatus, o ne valstybinis. Be to, Kauno religinės žydų bendruomenės atstovas priduria, kad visame pasaulyje yra kilę daugybė skandalų dėl kompensacijų už nusavintą žydų turtą dalybų.

Jo nuomone, pinigai turėjo būti pervedami ne fondui, o skiriami žydų religinėms bendruomenėms procentaliai. 

„Valstybė turėjo užtikrinti ilgalaikį funkcionavimą tų religinių bendruomenių, kurios šiandien veikia Lietuvoje. Kad jos galėtų veikti, kad jos galėtų atgaivinti ortodoksinį gyvenimą“, – apgailestavo M.Bairakas, kad Seimas priėmė ne tik religinėms bendruomenėms teisę į kompensaciją numatantį įstatymą.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min