Publikuota: 2010 spalio 14d. 11:13
15min.lt

Seimas sutarė dėl dvigubos pilietybės lietuviams, esantiems ES ir NATO šalių piliečiais (Papildyta 12.30 val.)

Seimas ketvirtadienį sudarė sąlygas turėti dvigubą pilietybę lietuviams, esantiems Europos Sąjungos (ES), NATO ir šalių kaimynių šalių. Kai parlamentas priims visa tai reglamentuojantį įstatymą, jis kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar tokia nuostata neprieštarauja Konstitucijai, nurodančiai, kad dvigubą pilietybę galima turėti tik „įstatymo numatytais atskirais atvejais“.
Pasas
„Scanpix“ nuotr. / Pasas

Seimas pritarė, kad Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę, jeigu ją įgijo gimdamas. Taip pat sutarta, kad dviejų valstybių piliečiai gali būti ir žmonės, kurie buvo Lietuvos piliečiai iki šalies okupacijos 1940 metais, tačiau iki 1990 metų kovo 11 dienos buvo ištremti ar emigravo. Teisė turėti dvigubą pilietybę įtvirtina ir jų palikuonims.

(Papildyta 12.30 val.) Priimtas ir daugiausiai diskusijų sukėlęs įstatymo punktas, kuriuo dvigubą pilietybę leidžiama gauti lietuviams, turintiems kitų ES ir NATO valstybių narių pilietybę. Dalį politikų piktino tai, kad užsienyje gyvenantys lietuviai skaldomi pagal politinius ar gynybinius blokus. „Kuo blogesnis lietuvis, gyvenantis Japonijoje ar Australijoje, už JAV gyvenantį ypatingai prorusišką lietuvį? – klausė „tvarkietis“ Egidijus Klumbys. Kai kurie kiti parlamentarai kritikavo nuostatą, pagal kurią dvigubos pilietybės negali gauti ir, tarkime, Šveicarijos pasą turintys lietuviai. Ši šalis formaliai nėra ES narė, tačiau taiko dauguma bendrijos nuostatų, priklauso Šengeno erdvei.  
 
Tuo tarpu Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras aiškino, jog Seimas turėjo žengti šį žingsnį tam, kad būtų galima kreiptis į KT, kuris išaiškintų, ar nuostata dėl ES ir NATO piliečių neprieštarauja Konstitucijai.

„Pasiūlėme Seimui, jeigu įstatymas bus priimtas, kreiptis į KT, kad šis pasakytų, ar tai yra atskiras atvejis. Ar buvimas ES, kuri pasižymi darbo jėgos, kapitalo, asmenų judėjimu, bendra rinka – ar tai atskiras atvejis, ar ne. Taip pat ar atskiras atvejis yra buvimas NATO šalies piliečiais, su kuria vykdomos bendros gynybinės operacijos, yra įsipareigojimai bendrai gintis“, – po posėdžio sakė S.Šedbaras.

Anot Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje Vidos Bandis, pasaulio lietuviai į patvirtintas įstatymo nuostatas žiūri kaip į mažesnę blogybę. „Žinoma, mes norėjome geresnio sprendimo, kad nebūtų atskirti tokie kraštai kaip Pietų Amerika, Australija, Šveicarija, bet gal galima bus galimą tą padaryti specialiomis sutartimis“, – vylėsi ji.

„Žinoma, mes norėjome geresnio sprendimo, kad nebūtų atskirti tokie kraštai kaip Pietų Amerika, Australija, Šveicarija, bet gal galima bus galimą tą padaryti specialiomis sutartimis“, – vylėsi V.Bandis.V.Bandis kalbėjo, jog kitas kelias kaip būtų galima išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, būtų referendumas. Tačiau, anot jos, įveikti šį kelią praktiškai neįmanoma, mat jo reikalavimai labai aukšti – kad referendumas įvyktų, jame turi balsuoti daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. 

Paklausta, kam užsienio lietuviams reikia gimtinės pilietybės, PLB atstovė atsakė: „Jie nori būti lietuviais <...>. Mūsų nuomone, pilietybė yra pats pirmas dalykas, jeigu mes norime juos įtraukti į tą lietuvišką gyvenimą“.

Iš viso už Lietuvos ribų gyvena daugiau nei milijonas lietuvių kilmės. V.Bandis negalėjo pasakyti, kiek asmenų įsigaliojus patobulintam pilietybės įstatymui, galės gauti dvigubą pilietybę ir kiek liks be jos. 

Kreipsis į KT

Dėl kitų Pilietybės įstatymo straipsnių ir dėl viso įstatymo bus balsuojama antradienį. Jeigu įstatymas bus priimtas ir jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimas ketina priimti nutarimą dėl kreipimosi į KT. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2011 metų sausio 1-osios, tačiau jei jį imsis nagrinėti KT, įsigaliojimo data bus perkelta. 

Pagal dabartinę įstatymo redakciją, be jau minėtų nuostatų, dvigubą pilietybę dar galėtų turėti Lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena. Taip pat tas:

*kuris Lietuvos pilietybę įgijo gimdamas

* kuris susituokdamas su kitos valstybės piliečių automatiškai įgijo tos valstybės pilietybę, Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas asmuo,

* Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių (piliečio) ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę;

* kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

* kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Skaityti visus komentarus 6
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Komentarų nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Kategorijos pabaiga
Skaitomiausios naujienos
 

Paroda MOKYKLA 2014

Saugukelyje.lt

Eurą pasitinkant

Iš pirmų lūpų Twitter