Už atitinkamų Operatyvinės veiklos įstatymo pataisų priėmimą balsavo 63 Seimo nariai, aštuoni buvo prieš, 35 susilaikė.
„Iki šiol galiojo nuostatos, kad dabar prokuroras vos ne viską turi surašyti apie asmenį, nurodyti telefono numerį, visa kita. Įsivaizduokime – iš ryto kas nors kam nors skambina, grasina, kaip dabar dažnai būna sukčiai seniems žmonėms skambina, o po valandos jis jau įsidėjo kitą telefono kortelę, jų gali dešimt kioske nusipirkti, pagaliau galima pakeisti patį aparatą, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. – Pagal dabartinį reguliavimą, kiekvieną kartą reikėtų eiti ir gauti naują sankciją. Taip paralyžiuojame policijos pareigūno veiklą, teisėjas užkrautas sankcionavimo bylomis, nebeturi laiko įsigilinti.“
Anot jo, įsigaliojus priimtoms įstatymo pataisoms, teisėjas leis slapta klausyti nebe konkretaus telefono numerio, o asmens.
„Atlaisvinamos rankos pareigūnams. Jeigu yra įtariamasis ar jų grupė, tai tegu jie keičia telefonus ir korteles nors kelis kartus per dieną, bet pririšama prie (galimai nusikalstamos – BNS) veikos. Juk baudžiame ne už numerį, o asmenį baudžiame, už veiką baudžiame“, – sakė S.Šedbaras.
Jis pabrėžė, kad gavęs mažiau prašymų teisėjas geriau galės įsigilinti į gautus dokumentus ir nuspręsti, ar šiuo atveju būtina imtis minėtų operatyvinių priemonių, ar ne.
Be to, pagal pataisas, neatidėliotinais atvejais, kai kyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, pareigūnams leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus be teisėjo sankcijos, tik turint operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų nutarimus. Tačiau vėliau per parą privalu apie tai pranešti apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Jeigu teisėjas nepatvirtina taikytų operatyvinių veiksmų pagrįstumo, gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
Kita priimtų pataisų naujovė – didesniam ikiteisminio tyrimo institucijų skaičiui suteikta galimybė gauti informaciją apie finansinius srautus.
„To reikia dėl pinigų plovimo, terorizmo prevencijos, kad būtų galima stebėti, kaip tarp bankų, tarp sąskaitų juda pinigai. Be to, juk priėmėme išplėstinio turto konfiskavimo įstatymą, čia irgi juk privalu tikrinti, tarp kokių asmenų, kokie finansiniai ryšiai, srautai yra. Pavyzdžiui, asmuo turi tik vieną dviratį, bet kitų vardu jis gali turėti didžiules sumas. Stebint, kaip juda pinigų srautai per juos galbūt dar galima atrasti, kas susijęs su konkrečia veika arba konkrečiu asmeniu“, – aiškino Seimo komiteto vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu tik FNTT gali gauti informaciją apie įtartinas finansines operacijas.
Operatyvinės veiklos subjektams dabar numatyta teisė gauti informaciją apie fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.
Informaciją iš Lietuvos banko bus galima gauti remiantis Vyriausybės, suderinus su Lietuvos banku, nustatyta tvarka, o iš komercinių bankų, kitų kredito ir finansų įstaigų, taip pat kitų juridinių asmenų – Vyriausybės nustatyta tvarka.
