Už „tvarkiečių“ siūlymą leisti apkaltos būdu pašalintiems asmenims kandidatuoti į Seimą jau kituose rinkimuose po apkaltos balsavo 51 parlamentaras, prieš buvo 5, dar 20 Seimo narių susilaikė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą po apkaltos asmenims drausti būti renkamiems į Seimą aštuonerius metus palaikė kiek daugiau parlamentarų.
Už jį po pateikimo balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 11 parlamentarų.
Dabar abu projektai perduoti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui svarstyti. Seimo plenariniame posėdyje projektus vėl svarstyti numatyta tik pavasarį.
Kiek laiko reikia atgailai?
Daugiausia priekaištų „tvarkiečių“ siūlymas sulaukė dėl to, kad priesaiką sulaužęs asmuo jau po kelių mėnesių vėl galėtų bandyti būti išrinktas į parlamentą, jei apkalta jam būtų įvykdyta paskutiniais Seimo kadencijos metais.
Be to, buvo atkreiptas dėmesys, kad pataisos autorius „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis yra labai nenuoseklus, nes už tarnybines nuobaudas atleistiems valstybės tarnautojams jis siūlo neleisti dirbti valstybės tarnyboje iki gyvos galvos, o priesaiką sulaužiusiems asmenims yra itin atlaidus ir leistų dalyvauti artimiausiuose Seimo rinkimuose.
Savo ruožtu V.Mazuronis ypač pabrėžė, kad kandidato pažeidimus turi vertinti ne Seimas, kuris esą remiasi tik politiniu išskaičiavimu, o rinkėjai.
„Tik jie turi teisę nuspręsti, ar rinkimuose atnaujins savo pasitikėjimą asmeniu, ar ne. (...) Tik rinkėjas, žinodamas visą situaciją, gali ir turi teisę nuspręsti, ar pasitiki tuo kandidatu, ar nepasitiki“, – sakė V.Mazuronis.
Svarstant Seimo komiteto siūlymą neleisti apkaltos būdu nušalintiems politikams į Seimą kandidatuoti aštuonerius metus po apkaltos Seimo nariai išreiškė poziciją, kad aštuonerius metus galiojantis draudimas nėra pakankamas.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, realiai draudimas galiotų ilgiau, nes pašalintas vienoje kadencijoje realiai į Seimą galėtų kandidatuoti tik trečiuose Seimo rinkimuose po apkaltos.
Savo ruožtu „tvarkiečiai“ tvirtino, kad priesaika duodama vienai kadencijai ir galioja tik vieną kadenciją, todėl už jos sulaužymą neleisti dalyvauti rinkimuose ilgiau yra neteisinga.
Atsakydamas oponentui S.Šedbaras priminė, kad 2004 metais Seimas yra priėmęs nuostatą, jog po apkaltos rinkimuose dalyvauti negalima penkerius metus. Tuomet Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tai – per trumpas terminas.
Kituose rinkimuose R.Paksas galės dalyvauti?
Jei Seimas pritars tokioms datoms, kurios dabar svarstomos, per apkaltą prezidento posto netekęs opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas galėtų dalyvauti jau kitų metų Seimo rinkimuose.
Tačiau Seimas projektų svarstymus tęs tik pavasario sesijoje, todėl neatmetama, kad iki rinkimų jie gali būti dar nepriimti. Taip pat neatmetama, kad toliau svarstant pasiūlymus draudimo kandidatuoti į Seimą terminas gali būti pratęstas iki 10 ar 12 metų.
Šio įstatymo pataisos kol kas aktualios tik R.Paksui ir iš Seimo per apkaltą pernai pašalintam Linui Karaliui.
Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
