Seimas uždegė žalią šviesą tyrimo dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje išvadoms

Komiteto išvadose nustatoma, kad Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos amerikiečių specialiosioms tarnyboms atsivežti, išvežti ar pervežti ir šalyje kalinti įtariamuosius terorizmu. Tačiau NSGK nepatvirtina, ar šiomis sąlygomis buvo pasinaudota. 

„Už“ balsavo 67 parlamentarai, „prieš“ – 8, susilaikė – 15. Į posėdžių salę klausimas vėl grįš sausio 21 dieną. Tuomet numatytas Seimo nutarimo projekto svarstymas ir priėmimas.

Abejojo išvadų tvirtumu 

Išvadų pateikimas Seime buvo nagrinėjamas su pertrauka. Parlamentarų klausimai komiteto darbą pristačiusiam NSGK pirmininkui Arvydui Anušauskui užsitęsė, todėl nuspręsta baigti rytinį posėdį ir likusius klausimus bei balsavimą perkelti į vakarinį.

Atsakydamas į klausimus A.Anušauskas turėjo išklausyti ironiškų Seimo narių pastabų apie parlamentinio tyrimo išvadų pobūdį. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Andrius Mazuronis juokavo, kad komiteto užduotis primena klausimą, ar yra gyvybė Marse. „Vandens lyg ir rasta, bet tam reikia ką nors pamatyti...“ – šmaikštavo parlamentaras.

Jis klausė, kuo remdamasi NSGK nutarė, kad aukščiausi valstybės vadovai nebuvo tinkamai informuoti apie sąlygas Lietuvoje kalinti užsienio partnerių sulaikytus asmenis.

Už kiekvieno sakinio, surašyto šioje išvadoje, slypi parodymai, gauti dokumentai ir faktai.Pasak A.Anušausko, buvo remiamasi tik žodiniais kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus ir buvusio premjero Algirdo Brazausko atsakymais bei buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Arvydo Pociaus paaiškinimais. Pastarasis esą pateikė 4 variantus, kaip jis teikė informaciją prezidentui. „Tik vienas buvo, kad „tinkamai“, kitas – „aš informavau per patarėjus, bet nežinau, ar jie suprato“, – atskleidė NSGK pirmininkas.

Vėliau panašiai klausiantiems parlamentarams A.Anušauskas sakė manąs, jog pagal tuomet susidariusią situaciją visai įmanoma, kad tam tikri pareigūnai veikė savarankiškai ir iš tiesų neinformavo šalies vadovų. Be to, komiteto nariai turėjo remtis žodiniais liudininkų parodymais, mat šie žingsniai dokumentuoti nebuvo.

Abejojantiems, ar komiteto tyrimo išvados yra pakankamai konkrečios, A.Anušauskas priminė, kad komitetas dirbo su slapta informacija, todėl ne viską galėjo atskleisti visuomenei ir pateikti išvadose. „Jeigu atskleistume dalį nepaminėtos informacijos, gal ir daugiau kam kiltų mažiau abejonių“, – užsiminė NSGK pirmininkas. 

„Už kiekvieno sakinio, surašyto šioje išvadoje, slypi parodymai, gauti dokumentai ir faktai“, – kiek anksčiau posėdyje pabrėžė komiteto vadovas. 

Pasekmės Lietuvai

A.Anušausko kolega iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Vidmantas Žiemelis pareiškė, kad nenustačius kalinių buvimo fakto svarstymai apie galimą CŽV kalėjimą kenkia Lietuvai. Esą daugelyje patalpų Lietuvoje galėjo būti sudarytos sąlygos saugoti kalinius.

„Tačiau prie tų patalpų dar būtina sąlyga – Dainius Dabašinskas“, – pridėjo NSGK pirmininkas.

Jis priminė, kad būtent tuometis VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D.Dabašinskas sudarė sąlygas užsienio partneriams ir jų kroviniams patekti į Lietuvą be patikros. A.Anušauskas pridūrė, kad Lietuva ir taip dalyvauja kovoje su terorizmu siųsdama savo karius į tarptautines misijas, todėl „jaučia tokį patį pavojų“. Politikas taip pat sakė manąs, kad tyrimo išvadų patvirtinimas Seime niekaip nepaveiks Lietuvos santykių su JAV, mat naujoji prezidento Baracko Obamos vadovaujama šalies administracija taip pat nerodo prielankumo ankstesniems CŽV veiksmams kalinant įtariamuosius terorizmu.

Liberalcentristo Vytauto Bogušio paklaustas, ar Lietuvos pareigūnų veiksmais CŽV įkalinimo įstaigų istorijoje nebuvo pažeistos žmogaus teisės, A.Anušauskas pakartojo, kad konkrečių į šalį atvežtų kalinių komitetas nustatė. „Siūlyčiau nekalbėti apie kaltinimus žmogaus teisių pažeidimus, bet kalbėti apie tai, kad Lietuvos pareigūnai buvo pasirengę pažeisti Lietuvos įstatymus“, – dėstė komiteto pirmininkas. 

Pareigūnai veikė savavališkai 

NSGK išvadose rašoma, kad buvo gavęs CŽV prašymų įrengti patalpas, tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti. Komitetas išaiškino 2002–2006 metais esą egzistavus dvejas patalpas, kurias sąlyginai pavadino „Projektu Nr. 1“ ir „Projektu Nr. 2“. 

Pirmos buvo įrengta taip, kad būtų galima laikyti sulaikytus asmenis, tačiau nebuvo panaudotos šiam tikslui. Dabar minėtų patalpų paskirtis yra kita. Partnerių veiklos „Projekte Nr. 2“ VSD esą praktiškai nekontroliavo, todėl konkrečių žinių turima mažiau. 

Anot komiteto, apie bendrus projektus su CŽV žinojo buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus, jo įpėdinis A.Pocius, taip pat – D.Dabašinskas.Taip pat NSGK akcentuoja, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę ir čia leidosi. Išvadose teigiama, kad tuometis VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D.Dabašinskas su tuomečiu VSD generalinio direktoriaus A.Pociaus žinia mažiausiai 2 kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie minėtų orlaivių. Be to, mažiausiai vieną kartą buvo sąmoningai apribotos pareigūnų galimybės atlikti orlaivių patikrinimą. Visais minimais atvejais muitinės patikrinimas nebuvo atliktas. Taigi nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties nustatyti nebuvo įmanoma. 

Anot komiteto, apie bendrus projektus su CŽV žinojo buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus, jo įpėdinis A.Pocius, taip pat – D.Dabašinskas. Tačiau minėti pareigūnai tinkamai neinformavo nė vieno aukščiausio šalies pareigūno. 

Komitetas nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir siūlyti jai ištirti, ar minėtų asmenų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ar įgaliojimų viršijimo požymių. 

Iš viso vyko 17 tyrimui skirtų komiteto posėdžių. Jo nariai žodžiu ar raštu apklausė 55 asmenis, dėl informacijos pateikimo kreiptasi į 11-a institucijų.