Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seime – dar vienas bandymas kibti korupcijai į atlapus

Irena Degutienė
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Irena Degutienė.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po įvairių bandymų pakirsti šalyje vešinčią korupciją, statistika nežavi: nustatyta, kad 2010 pirmąjį ketvirtį įgyvendinta tik trečdalis numatytų kovos su korupcija priemonių. Todėl Seime – dar viena iniciatyva kibti korupcijai į atlapus ir sumažinti jos mastus.

„Gyvenimas rodo, kad tos priemonės arba per menkos, arba vykdymo kontrolė per maža, arba pačios priemonės šiandien yra neveiksmingos. Nacionalinės kovos su korupcija programą kūrė keletas žmonių, o kaip apeiti tą programą (daug žmonių – 15min.lt). Korupcija, kontrobanda ir šešėlinė ekonomika klesti ir valstybės biudžetas patiria nuostolių“, – ketvirtadienį po susitikimo su Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto finansų komitetų pirmininkais žurnalistams sakė parlamento vadovė Irena Degutienė.

Pasak jos, susitikimo metu pirmiausiai nuspręsta įpareigoti minėtų komitetų vadovus peržiūrėti ir atnaujinti Nacionalinės kovos su korupcija programą. Be to, nuspręsta, kad Seime nebus registruojami įstatymai, neįvertinti pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnį. Šis straipsnis numato sritis, su kuriomis susiję įstatymai privalo būti įvertinti antikorupciniu požiūriu.

„Deja, kiek mes gauname projektų iš Vyriausybės, vėliau juos turi sutvarkyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prašydamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įvertinti gautą įstatymą antikorupciniu požiūriu. Pavyzdžiui, pavasario sesijoje buvo Statybų įstatymas, kuris buvo paprašytas įvertinti antikorupciniu požiūriu“, – sakė I.Degutienė.

Parlamento vadovė teigė, kad tarp įstatyme numatytų korupcijai jautrių sričių yra žemė, teritorijų planavimas, farmacija, medicina, statyba, akcizai, licenzijuota ūkinė komercinė veikla ir kt. „Yra visa eilė sričių, kurios turi būti įvertintos antikorupciniu požiūriu, tačiau tas darbas nėra atliekamas. Todėl kreipsimės į Vyriausybę, kad net neregistruosime įstatymų Seime, kurie nebus įvertinti pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje išvardintas sritis“, – pabrėžė I.Degutienė.

Seimo vadovė taip pat pažymėjo, kad ketinama stiprinti įvairių institucijų, atsakingų už Nacionalinės kovos su korupcija įgyvendinimą, parlamentinė kontrolė. Tarp šių institucijų – Muitinės departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, STT ir kt. Be to, nuspręsta siūlyti skirti atskirą minėtos srities politikos formuotoją.

„Šiandien daug auklių, bet vaikas be galvos. Ta institucija turėtų būti Generalinė prokuratūra ir Vyriausybė. Todėl Seimo sudarytos darbo grupės rengiamame Prokuratūros įstatyme jau įvardinta, kad korupciniu ir šešėlinės ekonomikos, kontrabandos aspektu visus šiuos dalykus turėtų kontroliuoti viena institucija. Tai būtų Generalinė prokuratūra, jai talkintų Vyriausybė“, – sakė I.Degutienė.

Naują Nacionalinės kovos su korupcija programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano 2009–2010 metams redakciją Seimas priėmė praėjusių metų gegužę.

Siekiama konfiskuoti nepagrįstą turtą

Praėjusią savaitę šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seime įregistruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, sudarysiančios realias galimybes konfiskuoti visą nusikalstamais būdais įgytą turtą. Tokiomis priemonėmis siekiama panaikinti teisėsaugos bejėgiškumą prieš asmenis, kurių kaltės įrodymai formaliai nėra pakankami, nors įspūdingas turimo turto ir teisėtų pajamų santykis liudija, kad asmuo savo materialinę gerovę kuria nusikalstamais būdais.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras po susitikimo su I.Degutiene pažymėjo, manąs, kad nepagrįstų pajamų ar turto konfiskavimas būtų veiksmingas būdas, tačiau mano, kad tai turėtų būti atliekama ne iškeliant asmeniui baudžiamąją bylą, kuri valstybei brangiai kainuoja, bet taikant administracines civilines priemones.

„Pavyzdžiui, atskiras prokuratūros padalinys galėtų stebėti finansinius srautus ir tuomet, kai atsirastų įtarimas, kad tam tikras subjektas turi nepagrįstai dideles pajamas arba turtą, pareikalauti iš jo pagrįsti tas pajamas ar turtą. Jei asmuo nesugebėtų to padaryti, tuomet įstatymo pagrindu tas turtas būtų konfiskuojamas. Tačiau tai būtų daroma ne iškeliant baudžiamąją bylą, bet taikant administracines civilines priemones“, – sakė S.Šedbaras.

Politikas taip pat pažymėjo, kad daug efektyviau kovojama su korupcija būtų tuomet, jei premjero sudarytą tarpžinybinę komisiją, stebinčią, kaip įgyvendinama Nacionalinės kovos su korupcijos programa, sudarytų ne viceministrai ar kitų institucijų pavaduotojai, bet pats ministras pirmininkas ir institucijų vadovai.

Tuo tarpu Biudžeto ir finansų komisijos pirmininkas Kęstutis Glaveckas pažymėjo, kad korupcija nebus įveikta tol, kol nebus įgyvendinta baudžiamoji atsakomybė. T.y., kol nuskaltimą padarę asmenys „nebus pasodinti į cypę“. „Be to, būtina ekonominė mokestinės sistemos korekcija tam, kad nebūtų tiek daug tiesioginio intereso vykdyti šešėlinę veiklą. Nes tai yra svarbiausia priežastis, kodėl ji taip stipriai išplito. Kai tavo norma yra 1 000–2 000 procentų, tai praktiškai joks įstatymas tavęs nesustabdys, nes viskas yra pasidalinama“, – sakė K.Glaveckas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min