Vakariniame posėdyje ateinančių metų biudžeto svarstymas prasidėjo nuo parlamentarų siūlymų ir noro paskutinę minutę gauti finansavimą įvairių mokyklų, muziejų remontui, taip pat perskirstyti pinigus tarp biudžeto eilučių. Tačiau net ir tokiems smulkiems, kartais vos keliasdešimt tūkstančių litų siekiantiems siūlymams iš finansų ministrės Ingridos Šimonytės lūpų skambėjo griežtas atsakymas: „Vyriausybė tam nepritarė." Daugiausia opozicijos teikti siūlymai nesulaukė paramos ir Seimo salėje.
Dinius moralizavo visus
Už svarbiausią metų įstatymą vieningai balsavo visa valdančioji koalicija. Juos savo balsais palaikė ir Laimonto Diniaus vadovaujami „vienalietuvininkai”, kurie prieš porą dienų buvo prieš valdančiųjų siūlymą karpyti pensijas ir socialines išmokas. „Norėčiau pradėti nuo retorinio klausimo Andriui Kubiliui ir jo aplinkai. Gal jau laikas atsisakyti beprasmiško arogantiško užsispyrimo ir imtis taisyti klaidas? Tas pats klausimas būtų adresuotas ir kairiajai pusei – gal jau laikas imtis konstruktyvių žingsnių“, – posėdžių salėje moralizavo iki šiol galutinai neapsisprendusių, prie opozicijos ar valdančiųjų šlietis, „vienalietuvių“ vadas.
Jis teigė, kad frakcija palaikysianti biudžeto projektą, tačiau teigė, kad abejoja dėl Vyriausybės kompetencijos kai kuriais klausimais, pvz. dėl Saulėlydžio komisijos ar ieškant taupymo rezervo. Esą bus keliamas asmeninis kai kurių ministrų atsakomybės klausimas.
Opozicijai lkiūdna, o A.Kubilius džiūgauja
„Liūdna, liūdna ir dar kartą liūdna. Biudžetas priimtas visiškai neatsižvelgiant į tai, ką mes siūlėm, ten, kur galima sutaupyti ir yra pertekliniai dalykai pradedant Valdovų rūmais ir baigiant lėktuvų ar laivų pirkimais", – po balsavimo žurnalistams kalbėjo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.
Nepaisaint to, kad ketvirtadienį pasklido žinia, kad Europos centrinis bankas Baltijos šalims prognozuoja antrąją krizės bangą (jei nebus imtasi pakankamai griežtų taupymo priemonių), premjeras Andrius Kubilius džiaugėsi pasiekta pergale.
„Šitas priimtas biudžetas kaip tik ir atsako į Europos centrinio banko formuluojamą klausimą, nes šis biudžetas yra griežtų fiskalinių priemonių biudžetas ir Europos centrinis bankas galėtų imti pavyzdį tiek iš Latvijos, tiek iš Estijos bei Lietuvos priimamų biudžetų. Šiuo požiūriu mes tikrai rodome pavyzdį tiems, kurie tikrai susiduria su dideliais ekonominiais sunkumais", – kalbėjo A.Kubilius. Jis teigė tikintis, kad ateinančiais metais Lietuva sėkmingai skolinsis tarptautinėse rinkose ir neiškils poreikis kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą.
Sumažintas tarnautojų ir biudžetininkų užmokesčio fondas
Numatoma, kad 2010 m. nacionalinio biudžeto, apimančio valstybės bei savivaldybių biudžetus, deficitas sieks iki 4 mlrd. 930 mln. litų, arba 5,9 proc. BVP.
Pagal dabartinį projektą biudžetinių įstaigų finansavimas 2010 m. sumažintas vidutiniškai 33 proc.: valstybės valdymo išlaidos mažėja 23 proc., valstybės tarnautojų, politikų, valstybės pareigūnų, savivaldybių tarnautojų darbo užmokesčio fondas sumažintas 10 proc., pedagogų, kultūros, socialinių darbuotojų, karo tarnybos tarnautojams darbo užmokesčio fondas sumažintas 5 proc., statutinių pareigūnų – 2 proc.
Be to, nuo 2010 metų 30-ia sumažintas pats biudžetinių įstaigų skaičius. Visi šie sprendimai planuojamas nacionalinio biudžeto išlaidas sumažina 1 mlrd. 581 mln. Lt, palyginti su liepos mėnesį patvirtintu 2009 m. biudžetu.
Tikimasi daugiau ES paramos nei šiemet
Kitais metais planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudarys 13 mlrd. 378 mln. Lt, arba 1 mlrd. 19,2 mln. Lt mažiau nei šiemet. 2010 metų valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 18 mlrd. 308 mln. Lt, t. y. 911 mln. Lt mažiau nei 2009 metais.
ES paramos lėšos sudarys 7 mlrd. 891,9 mln. Lt (1 mlrd. 474,5 mln. Lt daugiau nei šiemet). Todėl bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos su ES lėšomis sudarys 21 mlrd. 270 mln. litų, o valstybės biudžeto asignavimai sudarys 26 mlrd. 200 mln. litų. ES lėšas planuojama investuoti į visas ūkio sritis ir taip skatinti naujų darbo vietų kūrimą, senų išsaugojimą bei ekonomikos atsigavimą.
Iš viso nacionalinio biudžeto pajamos be ES paramos lėšų sudarys 16 mlrd. 507 mln. Lt, arba 1 mlrd. 688,6 mln. Lt mažiau nei šiemet. Planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų – 21 436,9 mln. Lt (1 mlrd. 580,5 mln. Lt mažiau nei 2009 metais). Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis bus 24 mlrd. 398,9 mln. Lt. Planuojami 2010 metų nacionalinio biudžeto asignavimai – 29 mlrd. 328,8 mln. Lt.
Ateinančiais metais Vyriausybė pasiruošusi pasiskolinti apie 8,9 mlrd. Lt.
Kai kurie ateinančių metų asignavimai (tūkst.Lt)
(Įstaiga; bendras finansavimas; finansavimas darbo užmokesčiui)
- Prezidentūra 13 512; 6 156
- Seimas 83 068; 48 053
- Vyriausybė 19 478; 10 510
- Aplinkos ministerija 226 828; 58 742
- Energetikos ministerija 233 494; 3 261
- Finansų ministerija 6 034 130; 23 386
- Krašto apsaugos ministerija 850 476; 341 698
- Kultūros ministerija 223 412; 61 938
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2 350 384; 69 296
- Susisiekimo ministerija 1 195 345; 15 023
- Sveikatos apsaugos ministerija 389 174; 41 840
- Švietimo ir mokslo ministerija 1 724 157 (40 950 tūkst. – studijų krepšelis); 291 948
- Teisingumo ministerija 63 929; 23 476
- Ūkio ministerija 1 659 787; 17 846
- Užsienio reikalų ministerija 186 462; 41 418
- Vidaus reikalų ministerija 740 220; 65 852
- Žemės ūkio ministerija 2 427 485 (15 041 tūkst. – melioracijos programai); 35 608
- VSD 55 873; 31 873
- STT 17 115; 11 381
- Generalinė prokuratūra 102 050; 60 038
- Teismai 173 790; 120 342
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 181 477; 115 364
- Policijos departamentas prie VRM 658 874; 436 048
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 177 645; 120 474
- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 881 749; 5 978
- Valstybinė ligonių kasa 1 911 134
- Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 4 991; 2 290
 |
| 15min.lt/2010 metų valstybės biudžetas |
