Seime verda diskusija: kuo pokeris skiriasi nuo kitų lošimų?

Komercinio pokerio įstatymo projektą pateikė socialdemokratai Mindaugas Bastys, Algirdas Butkevičius, „krikščionis“ Vidmantas Žiemelis, liberalcentristas Algis Čaplikas, „prisikėlėlis“ Arūnas Valinskas ir liberalsąjūdietis Erikas Tamašauskas.

Pasak M.Basčio, priėmus įstatymą, Lietuvoje atsivertų galimybė rengti tarptautinius pokerio turnyrus, o per juos surenkami mokesčiai papildytų šalies iždą. Tokie turnyrai jau rengiami kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, o į juos vyksta ir lietuvių kortuotojai. Be to, už įstatymą mūru stoja Lietuvos krepšinio federacija (LKF), mat tikisi, jog pokerio propaguotojai rems krepšinį. „LKF  įkalbinėjo beveik visas frakcijas, kad komercinis pokeris įgautų oficialų statusą“, – pasakojo parlamentaras.

„Vis tiek tai yra žaidimas iš pinigų. Sakoma, kad pokeryje tikimybių teorijos nėra, veikia tiktai protas ir t.t., bet žmonės praloš vienokia ar kitokia forma. Mes turime žinoti, kaip juos apsaugoti, kiek bus patologinių atvejų. Turime priskirti pokerį prie pačios sudėtingiausios – A kategorijos, nes galimos pralošti sumos labai didelės“, – aiškino S.Bucevičius.Seimo narys aiškino, jog projekte pokeris išskirtas iš kitų azartinių lošimų, mat pergalę jame daugiausia lemia ne sėkmė, o lošėjų matematiniai, psichologiniai įgūdžiai, gebėjimas valdyti riziką. Be to, pokerio turnyruose žaidžiama tarpusavyje, o ne prieš lošimo namus, kurie ilguoju laikotarpiu laimi visose savo organizuojamuose žaidimuose. Remdamiesi panašiais argumentais, įstatymo teikėjai tvirtina, jog komercinį pokerį kartu su loterijomis, lažybomis ir totalizatoriumi reikėtų priskirti mažiau socialiai pavojingų žaidimų kategorijai.

Nepraslydo į posėdį

Komercinio pokerio įstatymo pateikimas buvo įrašytas į praėjusio antradienio Seimo posėdžio darbotvarkę. Tam pasipriešino darbo grupė, rengianti naują visus azartinius lošimus reglamentuojantį teisės aktų paketą. Bet Komercinio pokerio įstatymas vėl grįžo į darbotvarkę – teikėjai jį pasiūlė svarstyti rytojaus Seimo posėdyje. Tačiau darbo grupė įtikino parlamento vadovę Ireną Degutienę, jog reikia palūkėti ir įstatymo projektą pateikti kartu su visu grupės rengiamu paketu, kurį tikimasi pateikti Seimui per artimiausius 2 mėnesius. Tuomet būtų galima vienu ypu sureguliuoti visą azartinių lošimų sritį.

Pasak vieno darbo grupės narių, „darbiečio“ Sauliaus Bucevičiaus, jam ir kolegoms kliūva noras suteikti pokeriui išskirtinį statusą: „Pavyzdžiui, kuo gali skirtis bridžas ir pokeris? Jeigu kokia nors asociacija pateiks bridžo įstatymą, tai mes taip pat turėsime jį svarstyti?“

S.Bucevičius žadėjo siekti, kad Komercinio pokerio įstatymas nebūtų svarstomas atskirai, o tiesiog kai kurios jo nuostatos įjungtos į naujai rengiamą Azartinių lošimų įstatymą. Jo nuomone, pokerį reikėtų priskirti prie pačių sudėtingiausių – A kategorijos lošimų. 

„Vis tiek tai yra žaidimas iš pinigų. Sakoma, kad pokeryje tikimybių teorijos nėra, veikia tiktai protas ir t.t., bet žmonės praloš vienokia ar kitokia forma. Mes turime žinoti, kaip juos apsaugoti, kiek bus patologinių atvejų. Turime priskirti pokerį prie pačios sudėtingiausios – A kategorijos, nes galimos pralošti sumos labai didelės“, – aiškino parlamentaras.

M.Bastys, klausiamas, ar nenutiks taip, jog dabar visų intelektualesnių kortų žaidimų mėgėjai įsigeis savo įstatymų, svarstė, jog teisės akte visiems atsiras vietos: „Aš manyčiau, kad jeigu po pateikimo bus pritarta įstatymo projektui, iš tiesų galėtų būti sudaryta darbo grupė ir būtų įtraukta daugiau tokio pobūdžio žaidimų.“

Dvigubi standartai

Komercinio pokerio įstatymo projektui pastabų turi ir praėjusią savaitę jį svarsčiusi Valstybinė lošimų priežiūros komisija. Anot komisijos pirmininko Roberto Kvietkovskio, jos nariams taip pat keisčiausiai atrodo siekis vienam kortų žaidimui sukurti išskirtines sąlygas: „Pagal dabar galiojantį Azartinių lošimų įstatymą, viena iš azartinių lošimų rūšių yra kortų lošimas, o pokeris yra vienas iš kortų žaidimų. Šituo projektu kažkodėl siekiama reglamentuoti tik tai vieną žaidimą iš kelių šiuo metu reglamentuotų azartinių lošimų rūšių.“

Tiek pagal dabartinį lošimų įstatymą, tiek pagal rengiamą naują jo redakciją, pokerį galima lošti tik kazino, kur įleidžiami tik asmenys nuo 21 metų. Tuo tarpu komercinį pokerį siūloma leisti kortuoti nuo 18 metų. Lošimo namams keliami ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, juose turi būti tam tikras skaičius lošimų įrenginių, ten registruojami visi įeinantys asmenys. Reikalavimai komercinio pokerio lošimo vietoms siūlomame įstatyme kur kas liberalesni. Tarkime, draudžiama jį žaisti tam tikrose patalpose, pavyzdžiui, švietimo ar medicinos įstaigose. Galų gale, lošimo namuose žaidžiamą pokerį draudžiama reklamuoti, o komercinio pokerio reklamą siūloma tik riboti, pavyzdžiui, neleidžiama jo reklamuoti visuomenei gerai žinomiems politikams.

„Daugiau lošimo vietų suponuoja didesnį prieinamumą. Galima daryti prielaidą kad kuo didesnis prieinamumas, tuo gali atsirasti ir daugiau neigiamų padarinių“, – perspėjo R.Kvietkovskis.

„Daugiau lošimo vietų suponuoja didesnį prieinamumą. Galima daryti prielaidą kad kuo didesnis prieinamumas, tuo gali atsirasti ir daugiau neigiamų padarinių“, – perspėjo R.Kvietkovskis.

Pasisako už trumpalaikius turnyrus

Laikinai Lietuvos lošimo operatorių asociacijos (LLOA) prezidento pareigas einantis Saulius Petravičius, kuris vadovauja „Olympic Casino“ Lietuvos padaliniui,  Komercinio pokerio įstatyme taip pat įžvelgė daugiau minusų nei pliusų. Pagrindinis privalumas – kad įstatymu, kaip daugumoje Europos Sąjungos valstybių, siūloma reguliuoti azartinius lošimus internete. Tačiau, pasak S.Petravičiaus, tai turėtų būti taikoma visiems lošimams ir lažyboms, ne vien pokeriui.

Verslo atstovas taip pat sveikino iniciatyvą leisti Lietuvoje organizuoti didelius tarptautinius pokerio turnyrus. Tai duotų apčiuopiamos naudos ne tik jų rengėjams, bet ir miestui, mat pritrauktų turistų. Pavyzdžiui, Taline 5–7 dienas trunkančiuose turnyruose dalyvauja 400–600 žmonių. Tačiau tokių turnyrų kontrolė, anot S.Petravičiaus, turėtų būti tokia pati griežta kaip lošimo namams. Be to, leidimai rengti turnyrus už kazino ribų turėtų būti laikini. 

„Projekte mažai kalbama, kaip jie turėtų būti organizuojami, neapibrėžtas laikas. Iš tų tarptautinių turnyrų gali būti padaroma nuolatinė veikla, kuri atitiktų lošimų namų veiklą, bet vyktų žymiai liberalesnėmis sąlygomis ir veiktų mažiau kontrolės priemonių nei lošimo namuose“, – sakė LLOA vadovas. Anot jo, pokerio turnyrai Lietuvos kazino organizuojami ir dabar, tačiau menkai apsimoka, mat mokesčius už juos reikia mokėti kaip ir už kitus lošimus, o lošimo namų pajamos – tik tam tikras procentas nuo sumos, surinktos iš dalyvavimo mokesčio.  

Pasak S.Petravičiaus, kai kurios šalys, gana liberaliai leidusios pokerį organizuoti už lošimo namų ribų, dabar grąžina jį atgal: „Pavyzdžiui, Rusija buvo uždraudusi lošimo namus, bet paliko pokerį kaip sportą. Tačiau prisidengiant juo buvo vykdoma nelegali lošimų veikla. Šiuo atveju sukontroliuoti tokią veiklą tampa beveik neįmanoma.“