Seimo komisija tirs parlamentarų viešą laišką dėl D.Kedžio dukters globos, A.Šedžių paliks ramybėje

Praėjusį pirmadienį komisija net nepradėjo posėdžio, mat nesusirinko pakankamai jos narių, kad suformuotų kvorumą. Šį pirmadienį posėdis įvyko: susirinko 8 iš 12 komisijai priklausančių parlamentarų: socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Juozas Olekas, konservatorius-krikdemas Jurgis Razma, liberalcentristų frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas, liberalas Gediminas Navaitis, „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir „krikščionis“ Aleksandras Sacharukas.

Kriterijai – migloti

Kaip po posėdžio sakė komisijos pirmininkas J.Sabatauskas, komisija pirmadienį nagrinėjo du klausimus: dėl A.Šedžiaus viešai išdėstytų planų registruoti siūlymą naikinti STT kaip tik tuo metu, kai tarnyba susidomėjo jo artimųjų veikla,  ir dėl 5 parlamentarų atviro laiško prezidentei Daliai Grybauskaitei,  kuriame išreiškė viltį, jog teismai kuo skubiau imsis nagrinėti Kėdainių teismo nutartį, kuria D.Kedžio dukra perimama iš jos giminių ir perduodama motinos Laimutės Stankūnaitės globon. A.Šedžiaus nuspręsta nesvarstyti, nes Seimo nariui galima laisvai reikšti savo nuomonę ir siūlyti įstatymo projektus. Be to, buvo gautas ir STT komentaras, kad tarnyba nepajuto spaudimo.

J.Sabatauskas žurnalistams taip ir nepateikė aiškių kriterijų, kuo remiantis vienos istorijos nuspręsta netirti, o kitą – tirti.J.Sabatauskas žurnalistams taip ir nepateikė aiškių kriterijų, kuo remiantis vienos istorijos nuspręsta netirti, o kitą – tirti. Jis užsiminė, jog tarp argumentų, kodėl reikia analizuoti 5 parlamentarų viešo laiško istoriją, buvo tai, kad jis buvo adresuotas ir teismams.

„Kai padarysim išvadas, tada ir pasakysim“,  – sakė J.Sabatauskas, akcentuodamas, jog išvados parlamentarų atžvilgiu nebūtinai bus neigiamos.    

Sulaukė D.Kedžio šalininkų palaikymo

Komisija apklausė tris iš 5 parlamentarų, kurie gegužę parašė viešą laišką prezidentei.

Visi trys apklaustieji – konservatoriai-krikdemai Gintaras Songaila, Saulius Stoma ir Kazimieras Uoka po apklausų stebėjosi, kodėl jie buvo pakviesti. Iš posėdžio išėjęs K.Uoka svarstė, jog minėtas laiškas teisėjams įtakos padarė tiek pat, kiek ir kitiems piliečiams: „Teisėjai nėra atskirti nuo Lietuvos piliečių, jie taip pat pilietijos žmonės.“

G.Songaila svarstė, kad apklausdama jį ir kitus laiško autorius komisija galbūt bando apibrėžti, „nuo kurios vietos jau yra kišimasis į teisingumo procesą, o nuo kurios yra Seimo narių teisė pareikšti savo nuomonę, atkreipti dėmesį“. Esą komisija galbūt pateiks tam tikras rekomendacijas, kaip traktuoti įvairius politikų veiksmus teisėsaugos atžvilgiu. 
 
G.Songaila svarstė, kad apklausdama jį ir kitus laiško autorius komisija galbūt bando apibrėžti, „nuo kurios vietos jau yra kišimasis į teisingumo procesą, o nuo kurios yra Seimo narių teisė pareikšti savo nuomonę, atkreipti dėmesį“.Kol kas neapklausti liko dar du laiško autoriai, taip pat konservatoriai-krikdemai Aurelija Stancikienė ir Rytas Kupčinskas.

S.Stoma pareiškė, jog komisijos veiksmus laiko kišimusi į jo kaip Seimo nario darbą, bandymą paveikti jo sąžinę, trukdymą išreikšti visuomenės nuomonę. „Tai, ką daro dabar šita komisija, yra pasityčiojimas iš demokratijos, nes jinai stabdo demokratinį procesą, visos teisėsaugos ir visos teisinės sistemos atsinaujinimą <...>“, – kalbėjo S.Stoma. Jis priminė, jog komisija buvo įkurta analizuoti neteisėto poveikio teisėsaugai atvejus. „Mes žinome, kad neteisėto poveikio teisėsaugai tikrai yra. Bet šita komisija domisi visai ne tuo. Ji kaip tik nori išsaugoti status quo, esantį Lietuvoje, ir bandyti trukdyti demokratiniam procesui“, – sakė politikas.

Beje, šie parlamentarai sulaukė ir visuomeninių judėjimų paramos. Per komisijos posėdį prie Seimo piketą surengė Jungtinio demokratinio judėjimo ir „Drąsiaus kelio“ atstovai.

Laukiama „rimtesnių“ epizodų tyrimų

Komisijos narys, konservatorių-krikdemų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma po posėdžio kalbėjo, jog komisijos svarstomi klausimai „galėtų būti ir rimtesni“. Jis teigė nesureikšminęs ir A.Šedžiaus poelgio, tiesiog norėjęs atkreipti dėmesį į tam tikras ribas, kurių politikams nevertėtų peržengti. Konservatorius-krikdemas teigė nematąs didelio ir minėto viešo laiško autorių nusižengimo.

Komisijos pirmininkas J.Sabatauskas netiesiogiai užsiminė, kad ateityje komisija svarstys ir rimtesnius bandymus paveikti teisėsaugos darbą. Pasak jo, ateityje komisijos posėdžiuose bus vertinami ir nevieši politikų kreipimaisi į teisėsaugą.„Nenorėčiau manyti, kad čia daugiau politinis sprendimas buvo. Pamatysim, ateitis parodys, bet būtų labai liūdna, kad tokių tyrimų komisijų, kaip svarbaus parlamentinės kontrolės instrumento, reikšmė būtų nuvertinta dėl to, kad tiriami ne ypač svarbūs klausimai“, – kalbėjo J.Ramza. Jis svarstė, jog komisijos dėmesio vertesni klausimai būtų tokie, kurie itin rūpi visuomenei, taip pat procesai, susiję su didelėmis pinigų sumomis, pavyzdžiui, „Leo LT“ atsiradimo aplinkybės.

Komisijos pirmininkas J.Sabatauskas netiesiogiai užsiminė, kad ateityje komisija svarstys ir rimtesnius bandymus paveikti teisėsaugos darbą. Pasak jo, ateityje komisijos posėdžiuose bus vertinami ir nevieši politikų kreipimaisi į teisėsaugą.

J.Razma ir S.Stoma piktinosi, kodėl komisijos posėdis buvo uždaras. Jų nuomone, visuomenei turi būti leista pačiai susidaryti įspūdį, kas vyksta posėdžių metu. J.Sabatauskas aiškino, jos siekiama, kad tyrėjų darbas neišvirstų į politikavimą, taip pat esą siekiama apsaugoti tuos politikus, kurių veiksmai galiausiai nebus pripažinti kaip bandymai daryti įtaką teisėsaugai.