Seimo komisijos spręs, ar iš Sacharuko ir Karaliaus atimti parlamentarų mandatus

Nors Seimas apkaltas minėtiems parlamentarams analizuos kaip du atskirus klausimus ir dėl to sudarė dvi komisijas, abiejų komisijų nariai, jų pirmininkai ir pirmininkų pavaduotojai – tie patys. Komisijas sudaro 12 parlamentarų, joms vadovauja konservatorius Kęstutis Masiulis, kurio pavaduotoju tapo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Išvadas parlamentui specialiosios komisijos turės pateikti iki šių metų gegužės 1 dienos.

Svarbiausi du klausimai, į kuriuos turės atsakyti minėtos komisijos, – ar pagrįstos parlamentarų, pasirašiusių apkaltos A.Sacharukui ir L.Karaliui tekstus, abejonės ir ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.

Iš L.Karaliaus atimti mandatą norima už tai, kad, užuot dirbęs pratęstoje Seimo sesijoje, jis visą sausio mėnesį atostogavo ir sakė netiesą dėl to, kur buvo. Tuo tarpu A.Sacharukui Seimo nario mandato netekti gresia už tai, kad 13 kartų per Seimo posėdžius neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele.

Specialią tyrimo komisiją sudaro Darbo partijos narė Loreta Graužinienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai K.Masiulis, Evaldas Jurkevičius ir Paulius Saudargas, Liberalų ir centro sąjungos narys Jonas Liesys, Lietuvos socialdemokratų partijos nariai V.Andriukaitis ir Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Almantas Petkus, Tautos prisikėlimo partijos atstovė Arūnė Stirbytė, Krikščionių partijos atstovas M.Varaška ir Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovė Rima Baškienė.

Kaltinami pažeidę Seimo nario priesaiką

Kaip jau buvo rašyta žiniasklaidos, A.Sacharukas ir L.Karalius kaltinami pažeidę Seimo statutą ir nusižengę Valstybės politikų elgesio kodeksui. Be to, jie kaltinami, kad veikė bendrai „iš anksto susitarę siekdami pridengti L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas“.

Pusšimčio parlamentarų pasirašytuose apkaltos tekstuose pabrėžiama, kad šių parlamentarų veiksmai „kelia pagrįstų abejonių dėl minėtų posėdžių metu Seimo priimtų įstatymų teisėtumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 ir 302 straipsniai nustato, jog už dokumentų klastojimą, taip pat kitam fiziniam asmeniui priklausančio dokumento neteisėtą įgijimą, laikymą ar naudojimą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“.

Taip pat dokumentuose konstatuojama, kad A.Sacharukas ir L.Karalius, Seime aiškinantis situaciją, pateikė akivaizdžiai neteisingą informaciją. L.Karaliui dar priekaištaujama, kad jis sudarė galimybę pasinaudoti savo balso teise kitam Seimo nariui. Teigiama, kad tokie veiksmai diskredituoja ne tik jo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą bei kelia pagrįstų abejonių dėl šių asmenų galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai eiti suteiktas pareigas.

Parlamentaras taip pat kaltinamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs Seimo nario priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus“ ir prisiekė „visomis išgalėmis sąžiningai tarnauti tėvynei“.
 

Pats A.Sacharukas iš pradžių tvirtino tikrinęs, ar galima balsuoti ne savo kortele, vėliau aiškino supainiojęs korteles.

Susipešė dėl komisijos pirmininko

Seniūnų sueigos sprendimui, kad specialią komisiją turėtų sudaryti 11 narių, paprieštaravo Mišri Seimo narių grupė. Ji priminė, kad Seimo statute numatyta, jog specialiąją tyrimų komisiją gali sudaryti 12 parlamentarų. Mišriai Seimo narių grupei užkliuvo tai, kad Seniūnų sueiga į komisiją nedelegavo nė vieno šios grupės nario.

Po šių komentarų nuspręsta į komisiją deleguoti ir Mišrios Seimo narių grupės atstovą. Juo ši grupė išrinko parlamentarę R.Baškienę.

Dar daugiau triukšmo kilo svarstant, kas turėtų tapti minėtos komisijos pirmininku. Šias pareigas eiti pasiūlius K.Masiuliui, šis kratėsi atsakomybės, argumentuodamas patirties vadovaujant parlamentinėms komisijoms stoka. V.Andriukaitis pirmininko vadovo posto purtėsi tikindamas esąs itin užsivertęs darbais Seimo Europos reikalų komitete.

Tuomet buvo iškelta Krikščionių frakcijos atstovo Manto Varaškos kandidatūra, argumentuojant, kad jis sudarytoje komisijoje yra vienintelis parlamentaras, turintis teisinį išsilavinimą. Tačiau keletas kitų tautos atstovų šią kandidatūrą į komisijos pirmininko postą netruko užprotestuoti, mat M.Varaška, kaip ir A.Sacharukas bei L.Karalius, kuriems gresia apkalta, priklauso tai pačiai frakcijai.

M.Varaška tikino neturįs pretenzijų tapti komisijos pirmininku ir teigė, esą jam „keista išgirsti pagrindą“, dėl kurio negali būti pirmininkas. Jis išsakė savo nuomonę, kad pirmininku negali tapti parlamentaras, pasirašęs A.Sacharuko apkaltos tekstą.

Po balsavimo nuspręsta, kad komisijos pirmininku taps K.Masiulis, jo pavaduotoju – V.Andriukaitis. Baigiant svarstyti šiuos klausimus K.Masiulis juokais padėkojo už darbą, „kurio niekas nenorėjo“. „Ačiū, kad patikėjote man darbą, kurio niekas nenorėjo imtis. Pasirašiau abu tekstus, nors labai abejojau ir su ta abejone imsiuosi darbo“, – sakė konservatorius.

Gali prireikti kreiptis į Konstitucinį Teismą

Parašai, būtini, kad būtų pradėta apkalta, Seime surinkti šios savaitės pradžioje. Apkaltos tekstą pasirašė 50 parlamentarų. Daugiausia tai valdančiosios koalicijos nariai konservatoriai ir opozicijoje esantys socialdemokratai. Apkaltą Seimo nariui gali inicijuoti ne mažiau kaip 36 parlamentarai.

Seimo statutas numato, kad teikti Seimui pradėti apkaltos procesą parlamentarui galima jam šiurkščiai pažeidus Konstituciją ar sulaužius priesaiką, taip pat jei jis įtariamas padaręs nusikaltimą.

Seimui nusprendus, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, balsų dauguma bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kuris spręs, ar A.Sacharuko veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Teismui nutarus, kad prieštaravimas Konstitucijai yra, apkaltos procesas bus tęsiamas Seime. Tautos atstovai turės balsuoti, ar A.Sacharuką pašalinti iš Seimo. Tam, kad tai atsitiktų, už tai turėtų balsuoti ne mažiau nei 85 Seimo nariai.