Seimo komitetas: A.Valantinas pedofilijos byloje dirbo netinkamai

TTK pritarė liberalo Eriko Tamašausko siūlymui išvadas papildyti nuostata, kad generalinis prokuroras nesugebėjo tinkamai organizuoti savo vadovaujamos institucijos darbo ir netinkamai vykdė teisės aktais pavestas pareigas.

Paklaustas, kokias teisines pasekmes sukeltų tokios išvados, jei jas patvirtins Seimas, TTK vadovas Stasys Šedbaras atkreipė dėmesį, kad sprendimo teisė šiuo atveju – prezidentūros pusėje, tačiau parlamento pozicija irgi svarbi.  „Tai būtų galbūt Seimo pozicija sprendžiant generalinio prokuroro likimą, nes jis yra skiriamas valstybės vadovo, pritaria Seimas, vadinasi, Seimas išsako savo poziciją skiriant ir atleidžiant. Sprendimas būtų valstybės vadovo, bet Seimo pozicijos išsakymas dėl santykių tarp institucijų yra svarbus“, – po komiteto posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė S.Šedbaras.

Paklaustas, ar patvirtinus tokias išvadas, A.Valantinas galėtų likti generalinio prokuroro poste, S.Šedbaras teigė sunkiai įsivaizduojantis tokią galimybę.  Paklaustas, kokie motyvai Seimo narius paskatino į išvadas įtraukti nuostatą dėl asmeninės A.Valantino atsakomybės, S.Šedbaras sakė, jog parlamentarus paskatino ir tai, kad kai kuriems komiteto nariams generalinis prokuroras pasirodė besikratantis atsakomybės.

„Ir iš generalinio prokuroro viešų  kalbų, ir penktadienį pateiktų atsakymų į klausimus kai kuriems komiteto nariams susidarė įspūdis, kad generalinis prokuroras nelinkęs prisiimti atsakomybės už prokuratūros veiklos politiką“, – sakė S.Šedbaras.

Susidarė įspūdis, kad generalinis prokuroras nelinkęs prisiimti atsakomybės už prokuratūros veiklos politiką, – sakė S.Šedbaras.Taip pat išvados papildytos nuostata, kad Generalinės prokuratūros pareigūnai, Kauno miesto apylinkės prokuratūros pareigūnai, Kauno apygardos prokuratūros pareigūnai, tyrę ir kontroliavę vadinamosios pedofilijos bylos tyrimą, netinkamai atliko jiems teisės aktais patikėtas funkcijas. Tuo metu kitų Seimo narių pasiūlymai, kuriais generalinį prokurorą norėta pripažinti sulaužiusiu priesaiką, taip pat pareikšti nepasitikėjimą juo, atmesti. TTK pirmininkas S.Šedbaras tvirtino, kad šie siūlymai atmesti jau vien dėl to, jog tokios procedūros, kaip prokuroro apkalta ar galimybė Seimui nutarimu pareikšti jam nepasitikėjimą, nėra.

„Mes neradome Konstitucijoje tokios prielaidos, jog Seimas galėtų pareikšti nepasitikėjimą generaliniam prokurorui nutarimu. Pripažinti, kad sulaužė priesaiką, neaišku, kas toliau, nes apkaltos procesas nereglamentuojamas“, – po komiteto posėdžio kalbėjo S.Šedbaras.

Seimui lapkritį buvo pateiktos TTK atlikto parlamentinio tyrimo išvados dėl vadinamosios pedofilijos bylos. Išvadose konstatuojama, kad byla tirta aplaidžiai, o dėl pareigūnų neveikimo neužkirstas kelias dviejų žmonių nužudymui. TTK penktadienį papildytas išvadų projektas toliau bus svarstomas Seime.

Išvadų projekte yra siūlymų ir dėl prokuratūros kaip institucijos permainų, keičiant jos pavaldumą. Seimo valdybai pasiūlyta sudaryta darbo grupę, kuri per keturis mėnesius išnagrinėtų „Lietuvos prokuratūros teisinės padėties ir vietos valstybės valdžios institucijų sistemoje kaitos, taip pat prokuratūros sistemos ir vadovaujančių pareigūnų tarnybos eigos pakeitimo galimybes ir parengtų atitinkamus teisės aktų, tarp jų ir Konstitucijos, pakeitimo ir papildymo projektus“. Tokia darbo grupė sudaryta penktadienį.

TTK nuomone, prokurorai ir prokuratūra turi turėti funkcinį ryšį su vykdomosios valdžios sistema. S.Šedbaras yra sakęs, kad, jo manymu, generalinį prokurorą turėtų skirti ir atleisti prezidentas Vyriausybės teikimu. Dabar šį pareigūną skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Kadangi pastaroji nuostata įtvirtinta Konstitucijoje, norint įgyvendinti S.Šedbaro sumanymą, reikėtų keisti pagrindinį šalies įstatymą.

Seimas TTK nariams buvo nurodęs išsiaiškinti, ar kauniečio Drąsiaus Kedžio skundų tyrimas buvo atliekamas laikantis įstatymų reikalavimų, ar šis tyrimas nebuvo nepagrįstai vilkinamas, kokių veiksmų turėtų imtis valstybės institucijos, kad ikiteisminiai tyrimai vyktų operatyviau ir ekonomiškiau, įvertinti galimai egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas. 

Praėjusių metų spalio 5 dieną Kaune buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. Juos ir dar tris asmenis, tarp jų ir buvusią gyvenimo draugę, mergaitės motiną Laimą Stankūnaitę kaunietis D.Kedys kaltino tvirkinus jo mažametę dukterį bei jos pusseserę arba sąvadavimu.

Dėl tvirkinimo į teisėsaugą vyras kreipėsi užpraėjusių metų lapkritį, tačiau ikiteisminis tyrimas nebaigtas iki šiol. Teisėsauga yra paskelbusi D.Kedžio paiešką.