Projekto rengėjai siūlo nustatyti, kad galiojančiame įstatyme įtvirtinta apsaugos užtikrinimo priemonė, kuria smurtautojas įpareigojamas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo, nebūtų skiriama tada, kai smurtautojas turi neišvengiamų pareigų bendroje su smurtą patyrusiu asmeniu buityje ar ūkyje, ir kai tam neprieštarauja smurtą patyręs asmuo.
Komitetas visų pirma įvertino tai, kad smurto artimoje aplinkoje aukomis dažniausiai tampa asmenys, jaučiantys emocinę, ekonominę ar kitokią priklausomybę nuo smurtautojo.
Siūlomos įstatymo nuostatos dar labiau pabrėžtų nukentėjusio artimoje aplinkoje asmens nesavarankiškumą ir priklausomumą. Siūlomoje teisės normoje smurtą patyrusiam asmeniui būtų nustatoma pasyvi teisė „neprieštarauti“ dėl apsaugos užtikrinimo priemonių neskyrimo.
Taigi smurtą patyrusiam asmeniui vėl gi būtų priskiriamas pasyvaus, nuo kitų valios priklausomo, asmens vaidmuo.
„Asmens gyvybė ir sveikata besąlygiškai turėtų būti vertinamos labiau nei bet kokios neišvengiamos pareigos buityje. Tuo tarpu siūloma išimtis sudarytų sąlygas smurtautojams ir toliau smurtauti, bei daryti psichologinį poveikį smurtą patyrusiam asmeniui, siekiant palaužti jo norą ištrūkti iš smurto rato“, – teigiama išplatintame pranešime.
Komitetas nuomone, projekto nuostatos iš esmės prieštarauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo tikslams ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.
