Trys komiteto nariai balsavo „už“ tautybės įrašo galimybę, trys buvo „prieš“, tad sprendimą lėmė komiteto vadovo liberalcentristo Armino Lydekos balsas.
ŽTK vadovo nuomone, jei vėl būtų grįžta prie tautybės įrašo pase, būtų grįžtama į praėjusio amžiaus pradžią. Jis akcentavo, kad tautybės įrašų dokumentuose Europoje atsisakoma.
Be to, pasak A.Lydekos, problema kur kas sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes šiuo metu tautybės sąvoką apibrėžti gali būti sudėtinga. Juoba kad konstitucinė doktrina kalba apie pilietinę, o ne etninę tautybę, be to, etninės kilmės nurodymas Europos Sąjungos teisinėje sistemoje fiksuojamas kaip diskriminacinis.
„Nuspręsta, kad nereikia keisti dabartinės sistemos. Kiek mums reiktų atsukti atgal, kad pakeistumėm sistemą? Klausimas yra labai sudėtingas, ir kiek ES teisinė sistema mus įpareigoja, ir yra visiškai skirtingos galimybės dėl įrašo pase ar kortelėje, trečias dalykas – tautybė šiandien yra kur kas sudėtingesnis dalykas nei dvidešimto amžiaus pradžioje, kai kūrėsi tautinės valstybės“, – dėstė komiteto vadovas.
Klausimas dėl tautybės įrašo asmens dokumentuose į darbotvarkę įtrauktas komitetui sulaukus piliečių prašymų.
„Supratome, kad problema yra gilesnė, nes tie laiškai eina ir eina, ir kad būtų komiteto pozicija, pasiūliau svarstant asmens tapatybės dokumentų statusą šalia pasikeisti nuomonėmis dėl tautybės įrašymo“, – sakė komiteto vadovas.
Komiteto pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, jog prie galimybės asmens dokumente įrašyti tautybę nuolat bandoma grįžti ir spėjo, kad ši diskusija vis bus atnaujinama.
Praėjusią kadenciją pataisas dėl tautybės įrašo asmens dokumentuose buvo registravę konservatoriai, tačiau jos nepriimtos.
Tautybės įrašo pasuose atsisakyta nuo 2003 metų.
